Zigmas Skirgaila didžiąją gyvenimo dalį praleido K. Naumiestyje. Profesinė veikla buvo neatsiejama nuo muzikos. Ilgus metus vargonavo įvairiose Lietuvos ir Lenkijos šventovėse. Kūrė muzikines kompozicijas ir dainavo bosu.
Jaunystėje besimokydamas Lenkijoje draugavo su Adomu Varnu, buvo pažįstamas su skulptoriumi P. Rimša ir rašytoju J. Herbačiausku. Vėliau Paryžiuje siekė kompozitoriaus vardo.
1929-1940 ėjo Kudirkos Naumiesčio burmistro pareigas. Z. Skirgailos iniciatyva 1934 m. miestelio centre iškilo paminklas Lietuvos himno autoriui.
1932 metais burmistras turėjo vykti į Kauną. Karininkų ramovėje įvyko Lietuvos burmistrų suvažiavimas. Zigmas Skirgaila perskaitė pranešimą, iš kurio galima susidaryti bendrą to meto Naumiesčio vaizdą.
Anot tarpukario mero, “Prieš (pirmąjį) pasaulinį karą miestas vadinosi Vladislavovas. (Vietovė) buvo dabartinės Šakių apskrities centras. Turėjo daugiau kaip penkis tūkstančius gyventojų. Jų tarpe buvo daug įvairių valdininkų. Taip pat prekybininkų ir amatininkų. Mieste vyko nemaža prekyba su Vokietija, ypatingai kontrabandinė.
Pirmojo pasaulinio karo metu didžioji miesto dalis buvo sunaikinta. Gyventojų skaičius sumažėjo iki 3,500. Apskrities centras buvo perkeltas į Šakius. Miestas pravažiuojamų žmonių buvo mažai kliudomas. Nes yra visai nuošaliai prie vokiečių sienos.
Iš vakarų pusės yra Vokietija ir Širvintos upė. Iš rytų ir šiaurės – Šešupė. Iš pietų – Vilkaviškio apskrities sienos. Miesto ploto skersmuo siekia apie kilometrą.
Natūrali siena – Šešupė skiria Naumiestį nuo Šakių apskrities. Tai rodo, kad miestui visais atžvilgiais būtų naudingiau priklausyti Vilkaviškio apskričiai. Taip pat naudinga būtų priskirti miestui kitoj Šešupės pusėje esantį priemiestį Meištus turinčius apie 500 gyventojų.
Grįstose akmenimis gatvėse beveik visur šaligatviai yra tinkami. Negrįstose gatvėse kai kur šaligatviai padaryti lentiniai. Ateityje juos manoma pakeisti cemento plytelėmis.
Miestas turi savo elektros stotį. Elektros šviesa teikiama nuo vakaro – pradėjus temti, iki 24 valandos. Žiemos metu dar ir rytais – nuo 5 val. 30 min. iki prašvitus.
Viešoji aikštė yra viena – tai turgavietė pačiame miesto centre. Dėl savo didumo ne visa yra naudojama. Sporto aikštė yra laukuose už Meištų priemiesčio vietoj buvusio prieš karą pušyno, kuris karo metu visai išnaikintas. Parko miestas neturi.
Miesto gatvių ir turgavietės kraštuose prisodinta medelių. Prie muitinės, vietoj buvusio vokiečių pergalės paminklo, aikštelėje (iškilo) Nepriklausomybės paminklas. Vietoj buvusios stačiatikių cerkvės pastatyta Vinco Kudirkos pradžios mokykla. Be to numatyta Bažnyčios gatvės gale, kuri prieina prie vokiečių sienos, įrengti skverą.
Kaip istorinės reikšmės pastatas, pažymėtinas esantis prie Vinco Kudirkos pradžios mokyklos namelis, kuriame gyveno ir mirė V. Kudirka. Tie nameliai yra privataus mėsininko rankose. Todėl rūpinamasi juos atpirkti ir įrengti muziejėlį ir skaityklą.
Naumiestyje ligoninių ir ambulatorijų nėra. Yra trys privatūs medicinos gydytojai. Trys dantų gydytojai ir viena akušerė.
Prekyvietėje yra viešas šulinys. Visose miesto gatvėse privačių žmonių yra pakankamai šulinių. Tad mieste tinkamo naudoti vandens užtenka. Kanalizacijos nėra. Prie elektros stoties yra skerdykla. Pirtis yra žydų bendruomenės. Vasaros metu maudyklių pakankamai yra natūralių – Šešupės ir Širvintos upėse.
Turgaviečių ir halių nėra. Popiergaliams dėžių mieste nėra. Yra septynių komplektų lietuvių ir žydų pradžios mokykla. Taip pat „Žiburio“ draugijos vaikų darželis ir senelių prieglauda.
Šią žiemą bedarbių numatoma 150-200. Kovai su nedarbu manoma organizuoti viešuosius darbus – žvyro kasimą iš Šešupės upės. Žvyras bus naudojamas einantiems per miesto laukus keliams žvyruoti. Burmistras rūpinsis, kad numatomo 1933 metais statyti tilto per Šešupės upę paruošiamieji darbai būtų atliekami šią žiemą.
Autobusų stoties nėra. Turgavietėje yra paskirta tam tikra automobiliams stovėti vieta už kurią imamas mokesti. Miesto įmonės: elektros stotis, skerdykla.
Miestas turi daug „biednuomenės“ – juodadarbių, kurie išmesti iš Vokietijos apsigyveno mieste, tikėdamiesi gauti darbo, paskui suserga ir miesto savivaldybei tenka juos savo lėšomis gydyti.
Taryba posėdžiauja kas 1-1,5 mėn. Tarybos nariai posėdžius lanko uoliai, su burmistru santykiai geri,“ – pasakojimą užbaigia Z. Skirgaila.
Burmistras 1882 metais gimęs Naumiestyje antrojo pasaulinio karo metu dirbo mokytoju. Po karo paliko Kudirkos Naumiestį ir apsigyveno dukros namuose Kaune. Ilgą laiką dirbo vargonininku Kauno bažnyčioje. Mirė 1962 metais – palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Tomas Sušinskas
