Tokį skelbimą Nemenčinės gyventojai pastebėjo prisegtą miestelio skelbimų lentoje. Tema ir pranešėjų pavardės sudomino ne vieną praeivį. Smalsu. Seimo nariai ėmė rūpintis Vilniaus rajonu. Gyventojus tai pradžiugino. Seniai jie laukė didesnio valdžios dėmesio ir paramos. Čia įsikūrusiems lietuviams, lenkams, rusams rūpėjo išgirsti žodį iš pirmų lūpų, veidas į veidą pamatyti, akis į akį pasikalbėti su atvyksiančiais politikais. Tai liudija žmonių būrys po darbo atskubėjęs į Nemenčinės renginį, kurio tema: ,,Propagandos ir korupcijos įtaka Vilniaus krašte“.
Šį pirmąjį susitikimą su vietos gyventojais inicijavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai. Susitikime–diskusijoje, kuris vyko miestelio vartotojų kooperatyvo patalpose „Vėtrungė“, dalyvavo LR Seimo narė Agnė Bilotaitė, teisininkas, kandidatas į Seimą Nemenčinės apygardoje Vaidas Šalaševičius (jis yra uždarosios akcinės bendrovės „Justicija“ direktorius). Drauge atvyko ir politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius dr. Laurynas Kasčiūnas.
Korupcija kaip piktžolė – dygsta nesėjama
Tie, kurie domisi Seimo narių veikla, pastebėjo jaunos parlamentarės Agnės Bilotaitės drąsą buriant parlamentinę kovos su korupcija grupę, teikiant Seimui svarstyti antikorupcinio pobūdžio teisės aktų projektus. (A. Bilotaitė – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir antikorupcijos komisijos narė, parlamentinės grupės ,,Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė, TS-LKD šešėlinės vyriausybės regionų plėtros ministrė). Susitikime ji tarė įžanginį žodį, sveikindama Nemenčinės apylinkių gyventojus.
Nesunku nuspėti jos pranešimo temą. Tai korupcijos faktai, atskleidžiantys neteisėtą žmonių pelnymąsi naudojantis savo pareigomis, darant didelę žalą visuomenei ir valstybei. Šis reiškinys, anot Seimo narės, pakerta mūsų žmonių pasitikėjimą valdžia ir tikėjimą teisingumu. „Nebijokime ir kovokime visi“, –renginio dalyvius ragino A. Bilotaitė.
Vyriausybių, teismų, partijų ir biurokratų korupcija – tai ne tik Lietuvos aktualija. Ji temdo ir dalį pasaulio veido. Korupcija turi gilias šaknis, siekiančias net amžius prieš mūsų erą. Apgailėtina, kad iki šiol viešojo sektoriaus kyšininkavimas, papirkimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar jo iššvaistymas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas – tebėra gėdinga XXI amžiaus ir mūsų šalies problema. Prieš šį blogį reikia vienytis visiems piliečiams. Korupcija neturi veido, rasės, tautos, lyties ar odos spalvos. Ji kaip piktžolė – dygsta nesėjama, o ypač ten, kur dirva apleista, kur nėra tvarkos ir tinkamo įdirbio.
Pažintis su būsimaisiais rinkėjais
Diskusijos dalyviai įdėmiai klausė Vaido Šalaševičiaus, kandidato į Seimą Nemenčinės apygardoje, prisistatymo: jo pasakojimo apie baigtus mokslus, partiją, šeimą. Aišku, visiems buvo įdomūs pranešėjo gyvenimo vingiai, nuostatos, politinė ir visuomeninė veikla. Faktai iš biografijos. „Gimiau 1977 01 06 Lazdijuose, gyvenau ir mokiausi Marijampolėje. Lietuvos Teisės universitete baigiau teisės bakalauro studijas. Mykolo Riomerio universitete įgijau Teisės ir valdymo magistro mokslinį laipsnį. Studijuodamas dirbau: 2003 m. įsteigiau pirmąjį Marijampolės verslo ir teisės konsultacijų centrą, 2005 m. – Všį „Marijampolės regiono mokslo ir technologijų parką“, jam vadovavau. Įkūriau privatų verslo inkubatorių. LR Vyriausybės buvau paskirtas Marijampolės apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoju. Dėsčiau Marijampolės kolegijoje verslo ir teisės dalykus. Nuo 2004 m. esu UAB „Justicija“ vienintelis akcininkas – direktorius. Nuo 2008 m. einu LR Seimo nario Arvydo Vidžiūno padėjėjo-sekretoriaus pareigas. 2009 m. tapau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų teisininku, juo dirbau iki 2014 m. Iki 2012 m. buvau partijos atstovas prie Vyriausiosios rinkimų komisijos. Į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partiją įstojau 2004 m. ir iki šiol aktyviai dirbu. Esu vedęs. Turiu žmoną Jūratę, tris vaikus, gyvenu Nemenčinės apylinkėse“, – pasakojo Vaidas Šalaševičius.
Atsakinėdamas į žmonių klausimus, Nemenčinės apygardos kandidatas į Seimą palietė ir jam rūpimas Vilniaus rajono miestų ir miestelių, jų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo problemas. Akcentavo vietos bendruomenių savivaldos stiprinimą. Būtinybę skatinti bendrijos narius aktyviai dalyvauti socialinėje veikloje, priimti racionalius sprendimus dėl skiriamų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo sprendžiant savo bendruomenių problemas. Kas gi geriau negu vietos gyventojai žino savos aplinkos žmonių lūkesčius ir poreikius. Pranešėjas tikino, kad tik prisiimta atsakomybė dėl vietos bendruomenės reikalų, buria gyventojus bendrų interesų labui ir leidžia efektyviau panaudoti valstybės skiriamas lėšas. Jo nuomone, Vilniaus rajono apylinkės turi būti sostinės prestižo dalis. Deja, taip nėra. Reikia nedelsiant spręsti Vilniaus regiono teritorijas kamuojančias problemas, traukti žmones iš sąstingio, kurti darbo vietas, rūpintis verslo plėtra. Jauniems žmonėms pagaliau reikia atrišti rankas, skatinti verslo kūrimą, savo jėgų, kūrybiškumo ir gebėjimų realizavimo lauką. Jo teigimu, bemaž pusė Lietuvos studentų norėtų pradėti verslą, bet tai padaryti išdrįsta tik maža jų dalis. Tuo tarpu JAV verslą pradeda net 80 proc. norinčiųjų. Ko gi trūksta Lietuvos jaunimui? Palaikymo, švietimo, verslo pagrindų dėstymo mokyklose. Verslumas ir švietimas turi būti tie valstybės pagrindai, į kuriuos kreipiamas didžiausias dėmesys. Diskusijoje su gyventojais liko daug neišsakytų minčių, įžvalgų, pastebėjimų. Jais pasidalyti Vaidas Šalaševičius pažadėjo kitame susitikime. Bus aptarti svarbūs klausimai, kurių, jo manymu, negalima ignoruoti.
Kaip atpažinti propagandą?
Nors politikų ir gyventojų susitikimas gerokai užsitęsė, susirinkusieji nekantraudami prašė nors trumpai pasisakyti dr. Lauryną Kasčiūną. Jo tema: kaip atpažinti propagandą, kokie pagrindiniai propagandos tipai, jos priemonės, siekiami tikslai?. Jis įtikinamai paaiškino, jog Lietuva – propagandos taikinys, kuriam skiriamos didžiulės lėšos, kuriami televizijos kanalai, radijo stotys, leidžiami laikraščiai. Lietuvoje aktualiausia propaganda yra ta, kurią skleidžia Rytų kaimynas. Skaičiuojama, jog metinis Rytų propagandos biudžetas siekia apie 3,5 mlr. JAV dolerių. Jie skiriami įvairių žiniasklaidos priemonių finansavimui (televizijos kanalams „Russia today“, „Pervyj Baltijskij Kanal“), įvairių organizacijų veiklai, užsienio valstybių politinių partijų išlaikymui. Rusijoje labai palanki terpė propagandos sklaidai, nes didelė dalis žiniasklaidos yra valstybės rankose. Tai buvo vienas pirmųjų Vladimiro Putino sprendimų tapus šalies prezidentu. Todėl nenuostabu, kad pagal 2015 metų Pasaulinės žiniasklaidos laisvės indeksą, Rusija užima tik 152 vietą tarp 180 šalių. Tai rodo Rusijos žiniasklaidos monopoliją. Lietuva pagal Pasaulinės žiniasklaidos laisvės indeksą užima 31 vietą. Reitinge pirmauja Suomija, Norvegija, Danija. Pastebėta, kad tikslingai nukreipta propaganda turi kur kas mažesnį poveikį tose šalyse, kuriose dominuoja laisva, nepriklausoma, įvairiapusė žiniasklaida. Kur gyvena žingeidūs, išsilavinę, valstybėje vykstančius procesus sekantys žmonės. Kur ugdomas gebėjimas kritiškai vertinti informaciją bei rasti alternatyvius jos pateikimo šaltinius. Kur puoselėjama istorinė atmintis bei ugdomas supratimas apie laisvės ir demokratijos kainą, – tose šalyse propagandos poveikis žymiai mažesnis.
Daug įdomių faktų pateikė L. Kasčiūnas. Visko, deja, išdėstyti nespėjo. Susitikimo laikui artėjant į pabaigą, jis išdalijo diskusijos dalyviams knygeles, kurios, jo manymu, padės geriau atpažinti propagandos rezgamą tinklą.
Susitikimo dalyviai padėkoję vieni kitiems už geranoriškumą, sutarė, kad šis, pirmasis, įdomus renginys bus ne paskutinis.
Susitikimo dalyvė Danguolė Daugirdaitė
Politinė reklama. Bus apmokėta iš TS-LKD kandidato Vaido Šalaševičiaus rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. nr. 1
