Gegužės 29 dieną, saulėtą vidurdienį, Vytauto Didžiojo parke Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos šeštokai surengė ypatingą renginį, kuris paliko gilų įspūdį ne tik man, bet ir ten apsilankiusiai bendruomenei.
Kaip antroko Gabrieliaus močiutė, labai džiaugiuosi galėjusi dalyvauti šiame kultūriniame įvykyje – meninėje instaliacijoje-performanse „Čiurlionio sapnas“.
Parke trykštantis fontanas, paukščių čiulbėjimas ir M. K. Čiurlionio muzika susiliejo į vieną harmoningą visumą. Atrodė, kad pats dangus tą dieną buvo Čiurlionio nutapytas – toks jis buvo gražus ir ramus. Visa aplinka kvietė sustoti, atsipalaiduoti ir pasinerti į sapną, kuriame susitinka garsai, spalvos ir jausmai.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – nepaprastas žmogus. Jo kūryba – tai ne tik muzika ar paveikslai, tai – dvasinis pasaulis, pilnas simbolių, tylos ir kosmoso. Performanso metu žiūrovai buvo kviečiami įžengti į šį pasaulį – į tylų, bet labai iškalbingą sapną.
Didelė padėka mūsų progimnazijos mokytojoms – geografijos vyr. mokytojai Nijolei ir istorijos mokytojai metodininkei Aurelijai. Jų pastangomis šis renginys tapo ne tik edukaciniu, bet ir labai jausmingu. Taip pat džiugu, kad bendradarbiauta su Marijampolės Petro Kriaučiūno viešąja biblioteka – tai rodo, kaip svarbu vienytis dėl kultūros.
Ypač didžiuojuosi progimnazijos šeštokais, kurie dalyvavo performanse. Jie ne tik stebėjo, bet ir patys kūrė: judesiais, žodžiais, emocijomis.
„Čiurlionio sapnas“ – tai ne tik renginys. Tai priminimas, kad kiekvienas iš mūsų širdyje nešiojamės mažą svajonę apie grožį, ramybę ir begalybę. Tokie renginiai suartina mus visus – vaikus, tėvus, senelius – ir leidžia kartu patirti meno stebuklą. Tikiuosi, kad tokių akimirkų mūsų progimnazijoje dar bus daug.
