1938 m. straipsnyje minima įspūdinga Marijampolėje vykusi šventė. Vietiniai verslininkai minėjo savo sąjūdžio dieną. Marijampolės skyrius šventė septynerių darbo metų sukaktuves. Pateikiu prieškario reporterio mintis:
„Šventės išvakarėse, lapkričio 19d. buvo išleistas specialus Marijampolei skirtas „Verslo“ numeris, kuris buvo išplatintas visame mieste. Visose įstaigose, įmonėse, taip pat darbininkų lūšnose. Verslininkai nenumatė, kad diena gali praeiti su tokiu pasisekimu, ir retu įspūdingumu.
Pirmuoju šventės programos punktu buvo numatyta vainiko uždėjimas ant spaudos draudimo laikų veikėjo, rašytojo P. Armino-Trupinėlio kapo. 10 valandą ties parapijos bažnyčia susiorganizavęs didokas būrys verslininkų. Lydimi gausios marijampoliečių minios patraukė paskui savo vėliavą ir orkestrą į kapus.
Prie rašytojo P. Armino kapo Bronius Sirutis keletu žodžių apibūdino šito žymaus vilkaviškiečio nuopelnus lietuvių tautai. Dar tais laikais, kai lietuviškumas buvo draudžiamas, persekiojimas, kai lietuviams nebuvo galima turėti net savo mokyklų, nei knygų, kai lietuviai verslininkai nepajėgė vaikščioti net keturpėsti. Dabar jau lietuvis versluose atsistojo, nors dar netvirtai, ant dviejų kojų. Ir tat P. Armino, to didžio lietuvio-verslininko nuopelnas, už ką jis mums yra minėtinas.
- Br. Sirutis paprašė orkestrą sugroti gedulo maršą. O jam grojant kapas buvo papuoštas gyvų gėlių vainiku.
Verslininkai prie kapų vėl susitvarkė eisenai ir paskui maršus grojantį orkestrą P.Armino-Vytauto-Bažnyčios gatvėmis nužygiavo į parapijos bažnyčią. Išklausė iškilmingų pamaldų ir kunigo Kazlausko verslininkams skirto pamokslo.
Po to eisena traukė paskui plevėsuojančią vėliavą link kino teatro „Rambynas“ salės. Įvyko sukaktuvių posėdis.
Atvyko vidaus reikalų ministeris pulk. S. Leonas, lydimas miesto burmistro p. Mauruko. „Verslo“ redaktoriaus A. Briedžio, vietos prekybininko Andziulio. Pasirodė Prekybos, Pramonės rūmų patarėjas p. Gruodis. Akc. Buveinės „Verslas“ direktorius p. Rastenis. Kauno ir Šiaulių verslininkų atstovai. Marijampolės policijos vadas p. Antanaitis. Prokuroras p. Baranauskas, ir visa eilė kitų įstaigų viršininkų, organizacijų vadų, daug inteligentijos ir visuomenės.
Buvo sugiedotas tautos himnas. P. Br. Sirutis apibūdino lietuvių veržimąsi į verslus Marijampolėje. Paminėjo laikus, kada pirmasis žydas išnuomavo Marijampolėje pirmam lietuviui prekybininkui krautuvei patalpą ir buvo sinagogoje viešai žydų iškeiktas. Kada organizavosi “Žagrės“ kooperatyvas ir sunkiai konkuravo su svetimtaučiais. Stengėsi nors dalinai išgelbėti ūkininkus nuo žydų prekybininkų išnaudojimo. Br. Sirutis priminė, kad dabar Marijampolėje padaryti svarbūs žingsniai į ekonominį išsilaisvinimą iš svetimtaučių priklausomybės.
Marijampolės verslininkų klubas švenčia septynerių metų sukaktį. Nuo senų laikų visi verslai Lietuvoje buvo atsidūrę svetimtaučių rankose. Dabar lietuvis moka įvairius žemės ūkio darbus, bet verslų jo niekas nemokė. Todėl kraštui nepaprastai svarbu, kad dabar verslus verslas būtų lietuvio rankose.
Vietos Įgulos viršininkas pabrėžė, kad jam, kaip kariui bus visada malonu matyti verslininkus jų darbe. Kraštą gina ginklas, tačiau sudaužytą ginklą galima pakeisti nauju tik už pinigą.
Verslininkus sveikino jaunalietuvių vardu p. Račkauskas. Jis priminė, ką jaučia lietuvis pereidamas gatve ir pamatęs pasipuošusias svetimtaučių parduotuvių vitrinas. Sveikinimų eilė baigėsi direktoriaus Rastenio, Kalvarijos atstovo advokato Stepanausko kalbomis.
„Verslo“ redaktorius A. Briedis perdavė žilagalvio senelio generolo J. Bulotos, negalėjusio atvykti į iškilmes, sveikinimus. Jis linkėjo marijampoliečiams to sveiko nacionalizmo, kuris tautai garantuos darbą ir duoną. Bet neleis prakaitu uždirbtą centą išvežti per sieną į Palestiną ir kitus kraštus.
17 valandą „Sūdavijos“ klube buvo verslininkų su svečiais susipažinimo pietūs. Pietų metu pasakyta taip pat visa eilė kalbų. Iškilmės baigėsi pasilinksminimu trukusiu iki pat vidurnakčio.
Tomas Sušinskas
