Seimui nuo 2023 metų liepos 1 d. uždraudus neatlygintinai dalinti itin plonus permatomus plastiko maišelius, šie parduotuvėse kainuos nuo 1 iki 5 centų.
Apie nemokamų plastikinių maišelių draudimą pastaruoju metu kalbama visame pasaulyje, ne viena šalis juos jau apmokestino arba iš viso uždraudė, reikalaudama prekybininkų naudoti alternatyvas, pvz., iš perdirbto popieriaus pagamintus maišelius.
Lietuvos parlamentarai priėmė tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas, kurios nurodo, kad išimtis nemokamai dalinti svėrimui skirtus maišelius bus taikoma tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus. Už neatlygintiną maišelių dalijimą grės įspėjimas arba baudos.
Dėl plastikinių maišelių neigiamo poveikio aplinkai atlikta daugybė mokslinių tyrimų, pagrindžiančių šių maišelių daromą žalą. Pavyzdžiui, pateikiami tyrimai, kad plastikinių maišelių gamybos metu susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios, kaip žinoma, prisideda prie klimato kaitos. Taip pat pateikiami tyrimai, įrodantys, kad netinkamai pašalinti plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį.
Paliko laisvę spręsti patiems
Prekybininkai Lietuvoje artėjant šiam pokyčiui turėjo laisvę patys spręsti, kaip elgtis su dabar dalinamais nemokamai plastikiniais maišeliais: jų atsisakyti, apmokestinti pasirinkta suma ar ieškoti kitų, aplinkai mažiau taršių alternatyvų.
Priėmus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, nebuvo nustatyta papildomų tvarkų, kaip prekybos centrai, parduotuvės organizuos labai lengvų plastikinių maišelių, išskyrus tų, į kuriuos bus pakuojama šviežia mėsa ar jos produktai bei šviežia žuvis ar jos produktai, apmokestinimą.
Projekto sumanytojai sprendimą drausti nemokamai dalinti vienkartinius maišelius grindė tuo, kad plastikiniai maišeliai aplinką teršia visą savo gyvavimo ciklą – tiek gamybos proceso metu, kai jie gaminami iš neatsinaujinančių energijos išteklių, tiek tapę atliekomis.
Priimtomis pataisomis siekiama sumažinti šių maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai. Tikimasi, kad šis sprendimas padės skatinti vartotojus keisti apsipirkimo prekybos vietose įpročius, o verslus prisidėti prie plastiko taršos mažinimo, ieškant alternatyvų esamiems labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams.
Daugkartiniai maišeliai vietoj vienkartinių? Ar prigis šis įprotis mūsų šalyje?
„Ne viename prekybos centrų, kurių partneriai pakuočių atliekų tvarkymo srityje esame mes, kaip gamintojų ir importuotojų asociacija, jau prieš metus ar dar anksčiau asortimente pirkėjams buvo pasiūlyta įsigyti ir vienkartinių plastiko maišelių alternatyvų – daugkartinių maišelių sveriamiems vaisiams, daržovėms, biriems produktams,– teigė Diana Ramanauskaitė, Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė“. Anot jų, pirkėjai šiuos pokyčius priėmė teigiamai ir tikrai jau šiandien prekybos centruose pamatysime ne vieną pirkėją, kraunantį vaisius ar daržoves į savo atsineštus daugkartinius medžiaginius maišelius.
Dalis pirkėjų, paklausti apie šiuos pokyčius, juos visgi sutiko neigiamai ir, tikėtina, toliau liks prie senųjų įpročių beijų įvardijamo patogumo vardan ir vėliau rinksis vienkartinius plastiko – kad ir apmokamus – maišelius.
„Kadangi mes esame atsakingi įgyvendinant visuomenės švietimo, edukacijos priemones, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais, tad šiais metais, artėjant pokyčiams nuo liepos 1 dienos, pagaminome ir šią edukacinę priemonę pasirinkusias savivaldybes aprūpinome daugkartinio naudojimo maišeliais sveriamiems maisto produktams bei daugkartiniais pirkinių krepšiais, kad juos savivaldybės darbuotojai galėtų nemokamai, skatindami gyventi tvariau, dalinti savo krašto gyventojams, organizuodami renginius ir įvairias iniciatyvas tvarumo tema“, – asociacijos įgyvendinamas iniciatyvas pristatė D. Ramanauskaitė.
„Patys taip pat dar esame numatę ne vieną renginį skirtinguose Lietuvos miestuose, kur gyventojai taip pat galės nemokamai gauti šių maišelių savo būsimiems apsipirkimams ir tvaresniems sprendimams gamtos labui, atsisakant to, kas neperdirbama, nedraugiška gamtai ir tarnauja tik keliolika ar keliasdešimt minučių, o po to nugula sąvartynuose ar gamtoje. Tikime, kad ir ši naujovė prekybos centruose jau nuo liepos 1 dienos, kaip ir bet kuri kita, skatinanti žmogų atsisakyti to, kas jam buvo įprasta keliolika metų, pamažu taps dar vienu geru įpročiu. O juk kiekvienas geras mūsų įprotis – tai didžiausia padėka žemei“.
Kaip elgiasi kitos šalys
Kai kurios įmonės kitose šalyse nelaukia valdžios sprendimų ir problemą imasi spręsti pačios. Praktiškai visoje Australijoje lengvi plastikiniai maišeliai apskritai yra uždrausti nepaisant to, ar jie mokami, ar – ne.
Jungtinė Karalystė itin lengvus plastikinius maišelius ketina uždrausti nuo šių metų spalio. Šioje šalyje verslui taip pat duota laiko pasiruošti būsimiems pokyčiams.
Tokiu keliu norėtų žengti ir dar daugiau šalių, tačiau daugiausia klausimų kyla dėl alternatyvų ir techninio draudimo įgyvendinimo. Pagrindinis klausimas – kaip pirkėjams nusipirkti sveriamų birių gaminių, daržovių ir pan.
Įdomu tai, kad pirmoji itin plonus plastiko maišelius uždraudusi šalis buvo Bangladešas. Šalis tai padarė jau prieš du dešimtmečius, kai paaiškėjo, kad maišeliai per potvynius užkemša jų drenažo sistemas.
Skaičiuojama, kad per metus pasaulyje pagaminami 5 trilijonai plastikinių maišelių, kurie suirti gali tik per kelis šimtus ar net tūkstantį metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje, o per 2020 metus vienam gyventojui teko 249 itin ploni plastikiniai maišeliai.
