Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje prasidėjo palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC paskelbimo palaimintuoju minėjimas ir atlaidai. Atlaidų išvakarėse liepos 9 d. Bazilikos klebonas Giedrius Bakūnas MIC aukojo Šv. Mišias Palaimintojo tėviškėje Lūginės koplyčioje. Buvo meldžiamasi už visus į atlaidus atvyksiančius piligrimus, taip pat už visus, atlaiduose tarnaujančius.
Pirmojo atlaidų sekmadienio katechezę skelbė sesuo Evelina Lavrinovičiūtė MVS. Kadangi tai buvo padėkos Dievui už gautas malones diena, sesuo kvietė visus pamąstyti, kas yra dėkingumas ir kaip bei kiek mes esame dėkingi Dievui. Buvo prisimintas Jėzaus palyginimas apie dėkingąjį samarietį raupsuotąjį, kuris tik vienas iš dešimties pagydytųjų sugrįžo padėkoti Jėzui. Jis tik vienas nusprendė atiduoti garbę Viešpačiui, nes dėkingumas yra garbės atidavimas Dievui. Sesuo pasidalino savo pastebėjimais, kiek ir už ką bei kokiomis aplinkybėmis Palaimintasis dėkojo Dievui. Daugybėje „Užrašų“ vietų galima surasti padėkos žodžius, kuriuos galima skirstyti į dvi sritis: už antgamtinius dalykus bei malones ir už kasdieninius. Net ir išgyvenami kryžiai suteikia malones, nes taip auga mūsų susitvardymas, kantrybė, stiprėjame dvasiškai. Šiandien, kai gyvename sudėtingoje aplinkoje, šalia karo, turime ieškoti, už ką galime padėkoti Dievui ir žmonėms, dėkojimas kitam padeda mums patiems išeiti iš liūdesio ir kartu padeda matyti, ką gero man daro kitas. Baigdama katechezę sesuo Evelina pasiūlė tarsi pratybas: kasdien užsirašyti 3 dalykus už ką šiandien dėkojame Dievui ir žmonėms, taip mūsų gyvenimas taptų dovana kitiems.
Šv. Mišias nuoširdžiai, jautriai aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Išskirtiniai dalykai buvo tai, kad eidamas procesijoje vyskupas sustodavo prie kiekvieno vaiko (ir prie senolės vežimėlyje) ir laimino juos kryžiaus ženklu, o taip pat po homilijos, kurią baigę emocingai deklamuodamas B. Brazdžionio eilutes Tau, Dieve, pasimelst aš atėjau į šį pasauli, nuskambėję plojimai. Homilijos metu vyskupas priminė mums, ką turėtume daryti, kad laimėtume amžinąjį gyvenimą, kokiu keliu į jį eiti; tai klausimai, kurie buvo keliami ir ieškoma atsakymo dar Senajame Testamente. Pasitikėjimas ir tokėjimas Viešpačiu, buvo ypač stiprūs jausmai, būdingi Palaimintajam, kuris sakė, kad reikia stipriai apsikabinti savo kryžių ir melsti Mergelę Mariją. Priimti išmėginimus, jų nebijoti, nes jie užgrūdina, o Viešpats suteikia jėgų išbandymų dienomis. Viską galiu tame, kuris mane stiprina,- teigė tėvas Jurgis. Reikia džiaugtis, kad galime pakentėti dėl Kristaus, dėl Jo Bažnyčios. Citavo vyskupas Palaimintojo savęs palyginimą su sudegančia ant altoriaus žvake, su skuduru (mazgote), kuris sušluostomas ir numetamas. Tai ryškus nusižeminimas, tai nuolankumas, kuris bus Viešpaties įvertintas ir priimtas, o puikybė ir jos pilnas žmogus bus nuverstas nuo sosto. Daug minčių homilijoje buvo skirta Palaimintajam, kuris kad ir silpnos sveikatos, bet nuveikė didžiulius darbus Bažnyčiai, Lietuvai, žmonėms ir viską sudėjo į Dievo rankas. Baigdamas homiliją vyskupas pakvietė tikinčiuosius mokytis iš tėvo Jurgio dėkingumo, nes tai yra laimingo gyvenimo priežastis. Laiminančiu žvilgsniu sutikime ir palydėkime savo šeimos narius, kaimynus, kiekvieną sutiktą žmogų. Pamėginkime gyventi dėkingumo dvasioje.
Po šventųjų Mišių buvo nuneštos votos ir vyskupui vadovaujant buvo meldžiamasi prie Palaimintojo relikvijų prašant Jo užtarimo, sveikatos ir vienybės Tėvynei, kalbėta malda dėl tėvo Jurgio paskelbimo šventuoju.
Malonės pusvalandžio metu, kaip sakė diakonas Saulius Andriuška, buvo išklausyti 4 liudijimai. Bendruomenės Gloriosa Trinità nariai Eridana, Gražina, Artūras pristatė savo bendruomenę, jos charizmą, misiją, gyvenimo regulą. Apie savo artėjimą prie Dievo Palaimintajam užtariant kalbėjo Linas, apie sveikatos pagerėjimą ir darbą su ligoniais pasakojo Rūta. Ingrida nuoširdžiai paliudijo savo džiaugsmą gyvenant kiekvieną Dievo dovanotą dieną ir kaip sunki liga atsitraukė daugeliui meldžiant ir prašant Palaimintojo užtarimo. „Daug ir karštai meldėmės prie Palaimintojo ir atėjo visiška ramybė…gal stebuklas ir neįvyks, bet aš kiekvieną dieną turiu savo gyvenimą. Tegul Dievas atlygina visiems mano geradariams“.
Rytoj, liepos 11 d., Bendrajam gėriui tarnaujančiųjų diena, melsimės už Krašto apsaugos, teisėsaugos, Priešgaisrinės gelbėjimo ir kitų bendro gėrio tarnybų darbuotojus. Į Baziliką atvyks Alytaus dekanato tikintieji ir kartu su jais palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai.
Vida Mickuvienė, palaimintojo J. Matulaičio draugijos
Marijampolės skyriaus vadovė
Nuotraukos Tomo Vitkausko,- daugiau nuotraukų – FB
