Savivaldybėms kasmet iš valstybės biudžeto yra skiriamos lėšos piniginei socialinei paramai teikti – tai lėšos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms už būsto šildymą bei vandenį nepasiturintiems gyventojams. Tačiau didelė dalis lėšų dėl 2019 metais gerėjusios ekonominės padėties ir didėjusių žmonių pajamų tiesiogiai nepanaudota, todėl buvo perskirstyta kitoms socialinės apsaugos sritims.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas aiškiai reglamentuoja, kokioms sritims galima perskirstyti piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas ir kam reikėtų skirti prioritetą – tai yra socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir darbo sąlygų gerinimui bei socialinių išmokų specialistų atlyginimų kėlimui.
Tačiau apibendrinti duomenys rodo, kad tik trečdalio savivaldybių prioritetas sutapo su įstatymo nuostata ne mažiau nei 20 proc. nuo pinginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų skirti socialinių paslaugų srities darbuotojams ir socialinių išmokų specialistams.
2019 metais savivaldybėms piniginei socialinei paramai teikti skirti 223,3 milijonai eurų, bet šiam pirminiam tikslui panaudota – 100,7 mln. eurų arba 45,1 proc. visos sumos.
121,5 mln. eurų arba 54,4 proc. skirta kitoms socialinės apsaugos sritims, o 1,1 mln. eurų arba pusė procento liko neperskirstyta.
Kiek išleista socialinėms pašalpoms ir būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijoms?
Piniginė socialinė parama – tai socialinės pašalpos bei būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Kai nepasiturintis žmogus dalyvauja būsto modernizavimo programoje, jam taip pat garantuojamas šimtaprocentinis kredito ir palūkanų apmokėjimas.
Iš piniginei socialinei paramai panaudotų 100,7 mln. eurų savivaldybės 63,35 mln. eurų skyrė socialinėms pašalpoms, 18,45 mln. – kompensacijoms už išlaidas šildymui ir vandeniui. Taip pat kompensuotos kredito daugiabučių modernizavimui įmokos, skirta kita parama (žr. diagramą).
Dėl praėjusiais metais gerėjusios ekonominės situacijos ir kilusių gyventojų pajamų gaunančių socialinę pašalpą žmonių dalis mažėjo.
2019 metais vidutiniškai per vieną mėnesį socialines pašalpas gavo maždaug 2,31 proc. visų Lietuvos gyventojų, o 2018 metais – 2,55 proc.
Gaunančių kompensacijas už išlaidas būsto šildymui ir vandeniui taip pat šiek tiek mažėjo. 2019 metais tokias kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo 4,3 proc. Lietuvos gyventojų, 2018 metais – 4,48 proc.
Įstatyme numatyto prioriteto laikėsi trečdalis
Kaip numatyta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, jeigu savivaldybės neišnaudoja visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai, gali jas perskirstyti konkrečioms socialinės apsaugos sritims.
Lėšas perskirstyti galima socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti, smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumo didinimui, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui ar atlyginimų didinimui tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.
Nuo 2019 metų įsigaliojo nuostata, kad perskirstant lėšas, nepanaudotas piniginei socialinei paramai teikti, prioritetas turėtų būti teikiamas socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimui bei darbo sąlygų gerinimui bei socialinių išmokų specialistų atlyginimų kėlimui. Šioms sritims turėtų būti skiriama bent 20 proc. visų perskirstomų lėšų.
Kaip rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta analizė, įstatymo nuostatos laikėsi ne visi. Nors 17 savivaldybių socialinių paslaugų darbuotojams ir socialinių išmokų specialistams skyrė 20 ir daugiau procentų nuo piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų, tačiau net 43 savivaldybės 20 proc. ribos nepasiekė. Birštono savivaldybė, Biržų ir Molėtų rajonų savivaldybės šioms sritims lėšų neskyrė iš viso.
Savivaldybės, prioritetinėms sritims skyrusios 20 ir daugiau procentų – Kauno ir Klaipėdos miestai, Palanga, Vilniaus miestas, Visaginas, Akmenės rajonas, Alytaus rajonas, Elektrėnai, Joniškio rajonas, Kelmės rajonas, Neringa, Pakruojo rajonas, Pasvalio rajonas, Raseinių rajonas, Šilalės rajonas, Širvintų rajonas, Utenos rajonas.
Didžiausią dalį socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir darbo sąlygų gerinimui bei socialinių išmokų specialistų atlyginimų kėlimui skyrė Palangos miesto savivaldybė – 89,1 proc. nuo visų socialinės apsaugos sritims perskirstytų lėšų. Toliau rikiuojasi Visagino savivaldybė su 38 proc. ir Pakruojo rajono savivaldybė su 35,5 proc.
Vidutiniškai savivaldybės socialinių paslaugų darbuotojų darbo sąlygų gerinimui ir jų bei socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčio didinimui skyrė 15,4 proc. perskirstytų lėšų. Tai sudaro 18,8 mln. eurų.
Kokie buvo savivaldybių prioritetai?
Socialinėms paslaugoms, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti – 35,85 mln. eurų arba 29,24 proc. visų perskirstytų lėšų.
Apima paslaugas socialinių paslaugų, dienos centruose bei globos įstaigose, kitas bendruomenines paslaugas.
Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Zarasų rajonas (76,8 proc.), Skuodo rajonas (76,3 proc.), Šalčininkų rajonas (70,3 proc.), Švenčionių rajonas (63,4 proc.) ir Telšių rajonas (61,5 proc.) savivaldybės. Neskyrė Kauno ir Šiaulių miestai, Biržų rajonas, Marijampolės ir Mažeikių rajono savivaldybės.
Pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senjorams ir jų šeimoms – 31,66 mln. eurų arba 25,82 proc.
Apima pagalbą ir socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems; lėšų teikimą globojantiems vaikus; paslaugų teikimą namuose; mokymų globėjams apmokėjimą; budinčių globėjų paslaugas; lėšas savarankiško gyvenimo namams.
Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Biržų rajonas (100 proc.), Birštonas (96,8 proc.), Molėtų rajonas (76,6 proc.), Vilkaviškio rajonas (73,5 proc.), Šiaulių rajonas (68,6 proc.). Visai lėšų neskyrė Palangos ir Neringos savivaldybės.
Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti – 17,04 mln. eurų arba 13,9 proc.
Apima darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, darbui reikalingos įrangos įsigijimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Palanga (85 proc.), Šilalės rajonas (35,2 proc.), Pakruojo rajonas (34 proc.), Vilniaus miestas (27,6 proc.), Visaginas (25,4 proc.). Neskyrė Birštono, Biržų rajono, Molėtų rajono ir Šakių rajono savivaldybės.
Socialinių pedagogų, psichologų, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą teikiančių specialistų darbo užmokesčiui mokėti – 7,38 mln. eurų arba 6,02 proc.
Apima socialinių pedagogų, psichologų, specialiąją pagalbą teikiančių specialistų darbo užmokesčio mokėjimą ir didinimą.
Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Panevėžio miestas (27,2 proc.), Rietavas (18,6 proc.), Pakruojo rajonas (18,6 proc.), Mažeikių rajonas (15,1 proc.), Šilutės rajonas (14,7 proc.). Neskyrė 27 savivaldybės.
Finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti – 7,03 mln. eurų arba 5,73 proc.
Apima papildomos paramos teikimą, pavyzdžiui, paramą socialiai remtinų asmenų dantų protezavimui, paramą studentams arba paramą šeimoms bei asmenims gaisro, ligos atvejais. Šiai sričiai priskiriamas ir komunalinių atliekų surinkimo kompensavimas nepasiturintiems gyventojams, vienkartinių pašalpų mokėjimas grįžusiems iš įkalinimo vietų, mokinių nemokamo maitinimo patiekalų gamybos išlaidos ir panašiai.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Tauragės rajonas (24,9 proc.), Druskininkai (18,9 proc.), Kazlų Rūda (17,4 proc.), Šilutės rajonas (14,4 proc.), Jurbarko rajonas (12,8 proc.). Neskyrė Palanga, Biržų rajonas, Ignalinos rajonas, Molėtų rajonas, Neringa, Varėnos rajonas.
Bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai – 6,16 mln. eurų arba 5,02 proc.
Apima bendruomenių socialinių projektų, taip pat – dalinį nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimą, kai jie nukreipti į socialinės atskirties mažinimą ir rizikos grupių integravimą į visuomenę. Sričiai priskiriamas dalinis, vaikų dienos centrų veiklos finansavimas ir panašiai.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Prienų rajonas (27,5 proc.), Mažeikių rajonas (18 proc.), Kazlų Rūda (17,1 proc.), Vilniaus miestas (16,3 proc.), Kaišiadorių rajonas (15,6 proc.). Neskyrė Šiaulių miestas, Birštonas, Biržų rajonas, Klaipėdos rajonas, Neringa, Rietavas, Rokiškio rajonas.
Neįgaliųjų socialinei integracijai – 5,01 mln. eurų arba 4,09 proc.
Apima autobusų, skirtų negalią turinčių žmonių poreikiams, išlaikymą, integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų finansavimą ir įgyvendinimą, būsto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, lauko erdvių ir infrastruktūros, visuomeninės paskirties ir kitų patalpų pritaikymą neįgaliesiems.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Neringos (30,3 proc.), Prienų rajono (20,7 proc.), Rietavo (12,3 proc.), Raseinių rajono (10,9 proc.), Kazlų Rūdos (10,2 proc.) savivaldybės. Neskyrė Birštonas, Biržų rajonas.
Socialinę riziką patiriančių asmenų ir šeimų socialinei reabilitacijai ir integracijai– 4,84 mln. eurų arba 3,95 proc.
Apima krizių ir vaiko gerovės centrų finansavimą, nakvynės ir būtinųjų paslaugų suteikimą krizinėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms, vaikų ir jaunimo socializacijos programas, savarankiško gyvenimo namų paslaugas socialinę riziką patiriančioms šeimoms ir vaikams, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas ir panašiai.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Vilniaus rajonas (28 proc.), Šiaulių miestas (22,8 proc.), Rokiškio rajonas (19,1 proc.), Plungės rajonas (13,8 proc.), Elektrėnai (13,74 proc.). Neskyrė 30 savivaldybių.
Savivaldybės ir socialinio būsto plėtrai bei remontui – 2,92 mln. eurų arba 2,39 proc.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Kelmės rajonas (11,8 proc.), Molėtų rajonas (10,6 proc.), Radviliškio rajonas (10,1 proc.), Lazdijų rajonas (9 proc.), Elektrėnai (8,4 proc.). Neskyrė Alytaus, Kauno, Klaipėdos miestai, Palanga, Panevėžio miestas, Alytaus rajonas, Birštonas, Biržų rajonas, Jonavos rajonas, Kalvarija, Kupiškio rajonas, Neringa, Plungės rajonas, Širvintų rajonas, Trakų rajonas.
Savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti – 1,84 mln. eurų arba 1,5 proc.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Visaginas (12,7 proc.), Šakių rajonas (11 proc.), Akmenės rajonas (10,8 proc.), Jurbarko rajonas (7,8 proc.), Rietavo (5,6 proc.). Lėšų neskyrė Birštonas, Biržų rajonas, Jonavos rajonas, Kalvarija, Kelmės rajonas, Kretingos rajonas, Kupiškio rajonas, Molėtų rajonas, Neringa, Panevėžio rajonas, Radviliškio rajonas, Šiaulių rajonas, Šilalės rajonas.
Užimtumo didinimui – 1,23 mln. eurų arba 1 proc.
Apima programų, skirtų jaunimo užimtumui skatinti, rėmimą, ilgalaikių bedarbių integraciją į darbo rinką, užimtumo didinimo programas.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Druskininkai (18,1 proc.), Ignalinos rajonas (7,9 proc.), Panevėžio miestas (6,3 proc.), Šakių rajonas (8,4 proc.), Švenčionių rajonas (5,7 proc.). Neskyrė 38 savivaldybės.
Smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai – 0,51 mln. eurų arba 0,42 proc.
Apima pagalbą priklausomybių turintiems žmonėms, smurto, savižudybių prevencijos programas, jaunimo priklausomybių ir nusikalstamumo prevencijos programas, socialinės priežiūros paslaugas nukentėjusiems dėl prekybos žmonėmis ir panašiai.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Kalvarija (8,52 proc.), Kazlų Rūda (4,19 proc.), Panevėžio miestas (2,52 proc.), Plungės rajonas (2,67 proc.), Švenčionių rajonas (1,27 proc.). Neskyrė 34 savivaldybės.
Neperskirstytos lėšos – 1,15 mln. eurų arba 0,9 proc. nuo visų lėšų, nepanaudotų piniginei socialinei paramai.
Lėšų piniginei socialinei paramai ir socialinės apsaugos sritims neperskirstė: Alytaus miestas (18,3 proc.), Panevėžio rajonas (3,1 proc.), Kelmės rajonas (3 proc.), Panevėžio miestas (1,5 proc.), Vilniaus miestas (1,3 proc.). Neperskirstytas lėšas šios savivaldybės naudos 2020 m. vykdomiems socialinės apsaugos sričių projektams finansuoti.
SADM informacija
