Praėjusį pirmadienį įvyko, ko gero, vienas svarbiausių šių metų Marijampolės savivaldybės tarybos renginių – devintojo šaukimo savivaldybės Tarybos 25-asis posėdis, kurio metu patvirtintas 2021 metų savivaldybės biudžetas – esminis dokumentas nusakantis kaip bus finansuojamas visas savivaldybės „ūkis“. Posėdis, kaip jau įprasta, dėl COVID-19 pandemijos įvesto karantino reikalavimų vyko nuotoliniu būdu, tad jo transliaciją gyventojai galėjo stebėti savivaldybės Facebook paskyroje.
Nesiimu detalizuoti kam bei kiek buvo atseikėta iš „biudžetinio pinigų pyrago“, o kam pinigėlių pristigo. Norintys sužinoti tai detaliau, gali pasiskaityti „Sūduvos gido“ skiltyje „Politika ir teisė“ publikuotą oficialią Marijampolės savivaldybės administracijos viešųjų ryšių skyriaus informaciją arba susirasti ją savivaldybės internetinėje svetainėje. Paminėsiu tik tai, jog 2020 metais planuojamos biudžeto pajamos sudarė 57,43 mln. eurų, o 2021 metais jos šiek tiek ūgtelėjo ir planuojama suma turėtų sudaryti 59,67 mln. eurų. Pasak vieno iš seniausiai į savivaldybės Tarybą renkamų politikų, Alvydo Zdanio, prieš kelis dešimtmečius maždaug toks biudžetas buvo surenkamas litais. Taigi, auga kainos, auga ir pajamos, bet pinigėlių niekuomet nebūna pakankamai…
Gyvenimas pilnas netikėtumų, tad gali atsitikti ir taip, jog dėl pasaulyje siaučiančios pandemijos, pasiglemžusios jau daugiau nei 2,5 milijono gyvybių, taip pat milijardines sumas pinigų, susirgusių žmonių gydymo išlaidoms padengti, kils rimta ekonomikos krizė, kuri neišvengiamai palies visas šalis, tarp jų ir Lietuvą. Tuomet teks koreguoti valstybės biudžetą ir, be abejo, savivaldybės…
Beje, posėdžio metu buvo paskelbta, jog kairioji koalicija pasipildė dar dviem nariais. Prie jos prisijungė darbietis Metas Ražinskas ir buvęs LVŽS narys, dabar tapęs LSDP nariu – Vilius Krivickas, tad iš 27 tarybos narių 16 yra kairieji.
Kaip jau tampa tradicija, mūsų portalas suteikia galimybę pasisakyti, išsakyti savo įžvalgas bei pabendrauti su rinkėjais visų Marijampolės savivaldybės tarybą sudarančių politinių stovyklų atstovams. Paliekame galimybę esamiems bei būsimiems rinkėjams patiems spręsti, kurie išrinktieji vykdo rinkiminius pažadus, o kurie tuos pažadus kiek primiršta, ar tik imituoja darbą savo rinkėjams.
Šį kartą su jumis bendrauja socialdemokratų, konservatorių bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Marijampolės savivaldybės taryboje – Romualdas Makauskas, Jonas Bieliauskas ir Edmundas Razvickas.
Vytautas Karsokas
Romualdas Makauskas – Marijampolės savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas, LSDP.
Mintys patvirtinus 2021 metų Marijampolės savivaldybės biudžetą

Jeigu reikėtų lakoniškai apibūdinti paskutinį Marijampolės savivaldybės Tarybos posėdį, pasakyčiau – posėdis buvo įdomus. Daug emocijų, šou elementų, bet nepaisant to, rezultatas geras – užtikrintai patvirtintas savivaldybės biudžetas 2021 metams ( 20 tarybos narių balsavo „už‘, 1 – susilaikė, 6 – „dingo“ balsavimo metu, matyt – nesugebėjo balsuoti, nes tuo metu jiems reikėjo laikyti raudonas kortelės prie kamerų…).
Savo pasisakyme nekomentuosiu detaliai visų biudžeto asignavimų pagal programas skaičių, bet kaip Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas, pateiksiu keletą pastebėjimų apie biudžeto tvirtinimo eigą ir skaičius, kurie geriausiai atspindi šių metų biudžetą.
Pradėsiu nuo klausimo – o kas tai yra biudžetas? Vikipedija mums sako, kad tai iš prancūzų kalbos kilęs žodis bougette, reiškiantis krepšelį, tai piniginių ir kitų materialinių išteklių visuma skirta disponavimui. Savivaldybės biudžetas – tai pagrindinis įrankis valdančiųjų programos įgyvendinimui.
Štai mūsų seimas tvirtina ne tik valstybės biudžetą, bet ir finansinius rodiklius savivaldybių biudžetams, pagal kuriuos jie ir sudaromi. Jei valstybės mastu sėkmingai sutariama tarp parlamentinių partijų dėl strateginių gyvenimo krypčių finansavimo – viskas tampa daug paprasčiau. Tarkim dėl lėšų skyrimo krašto gynybos reikalams – visos partijos sutarė skirti šiam tikslui ne mažiau kaip 2 procentus nuo BVP ir viskas visiems aišku. Daugiau gi bendrų susitarimų nėra.
Savivaldybių lygmenyje tokių susitarimų taip pat nėra, todėl natūralu, kad valdančiosios koalicijos atstovai, tiek šalies, tiek savivaldos lygmenyje pirmiausia stengiasi įgyvendinti savo programinėse nuostatose esančius pažadus rinkėjams, nes būtent todėl rinkėjai juos ir išrinko. Opozicijai, deja, tenka pasėdėti ant „atsarginių suolelio“, nes tokia buvo rinkėjų valia.
Marijampolės tarybos opozicija, tikriausiai pavargo jau dešimtmečius iš tuščio į kiaurą pilstydama, taigi stengiasi visokiais būdais atkreipti į save dėmesį, kelti, (kaip dabar madinga sakyti) savo reitingą.
Finansų ir ekonomikos komitetas, ruošiantis savivaldybės Tarybos posėdžiui du kartus svarstė 2021 metų biudžeto projektą, įvertino gautus frakcijų ir komitetų bei kitus pasiūlymus, atliko biudžeto asignavimų korekciją ir, kaip to reikalauja tarybos veiklos reglamentas, pateikė savo išvadą – pritarti patikslintam biudžeto projektui. Taip pat balsavimo metu buvo pateikta labai aiški nuomonė dėl kiekvieno konkretaus pasiūlymo – pritarti jam arba nepritarti.
Į ką pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kalbėdamas apie šių metų biudžetą? Nors prognozuojamos pajamos didėja lyginant su praeitais metais 1,9 mln. eurų suma ir sieks beveik 34 mln. eurų , bet tai dar priklausys nuo gyventojų pajamų mokesčio surinkimo, kuris pernai dėl pandemijos nebuvo pilnai įvykdytas. Visi matome kokia situacija dėl pandemijos šiuo metu, todėl tikėtis maksimalaus šio mokesčio surinkimo, ko gero nerealu. Tai reiškia, kad po kurio laiko gali tekti koreguoti biudžetą…
Dar vienas įdomus momentas – tvirtinant biudžetą mes nežinome kiek bus skirta iš vyriausybės kelių priežiūros ir plėtros fondo lėšų. Pernai buvo gauta rekordinė suma – 4,2 mln. eurų arba 1,8 mln. eurų daugiau nei 2019 metais. Prisiminkim metų pabaigoje šiuos skaičius… Panaši situacija ir su ES paramos lėšomis, kurių taip pat beveik nėra biudžete.
Pažiūrėkime ką šis biudžetas žada mūsų žmonėms, t. y. kaip keisis iš biudžeto finansuojamų įstaigų darbuotojų atlyginimai. Metų pradžioje iš šio biudžeto finansuojamose įstaigose dirbo 2540 žmonių arba 40 žmonių mažiau nei prieš metus (20 etatų sumažėjo sporto įstaigose, 5 – švietimo įstaigose ir 12 – savivaldybės administracijoje). Labiausiai atlyginimai turėtų padidėti sporto įstaigose, kadangi ten po reorganizacijos sumažėjo žmonių skaičius ir didžioji dalis darbo užmokesčio fondo ekonomijos nukreipta atlyginimų augimui, kuris nuo 1100 eurų didėtų iki 1400 eurų (brutto) arba apie 25 proc. Didėja atlyginimai ir švietimo įstaigose, kuriuose dirba 1720 žmonių. Jose bendri asignavimai darbo užmokesčiui didėja 3,2 mln. eurų, o vidutinis atlyginimas didės per 160 eurų ir sieks per 1300 eurų (brutto) per mėnesį. Savivaldybės administracijos, kurioje dirba 237 žmonės, atlyginimai augs apie 100 eurų žmogui ir sieks 1300 eurų (brutto). Mūsų kultūros įstaigose dirba 230 žmonių, kurių vidutinis atlyginimas turėtų padidėti 180 eurų žmogui iki 1030 eurų (brutto). Socialinėse įstaigose dirba beveik 200 žmonių , kurių atlyginimas, taip pat turėtų padidėti apie 100 eurų žmogui iki 1050 eurų (brutto).
Trumpai aptarsiu sveikatos programos finansavimą. Nors čia didžioji dalis finansavimo gaunama iš valstybės biudžeto, savivaldybė savo indėlį padidino daugiau nei dvigubai iki 259 tūkst. eurų ir dar reikėtų įvertinti savivaldybėje esančių verslo įmonių, visuomeninių organizacijų ir atskirų žmonių paramą. Čia labai tiktų posakis: „Kaip šauksi – taip atsišauks“.
Mes kartais daug diskutuojame apie mokesčių lengvatas mūsų verslo įmonėms. Taip, praėjusiais „karantininiais“ metais, mes suteikėme lengvatų 56 juridiniams ir fiziniams asmenims, atleisdami juos nuo įvairių mokesčių 195 tūkst. eurų sumai. Tačiau kai Marijampolės ligoninė kreipėsi paramos dėl įrangos pirkimo, tai greit buvo surinka 340 tūkst. eurų suma, už kurią nupirkta taip reikalinga įranga. Šiame projekte yra ir mūsų tarybos indėlis – biudžete skirta 50 tūkst. eurų suma jau panaudota.
Sugrįžkime prie frakcijų pasiūlymų. Mūsų kolegų, koalicijos partnerių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymai buvo platesni, tačiau mes suradome bendrą sutarimą tokiems sprendimams, kokie yra patvirtintame biudžete.
Atskirai noriu pakalbėti apie opozicijos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymus. Šiais metais jie pateikė nemažai pasiūlymų, kurie apima tiek pajamų, tiek išlaidų dalį ir sudėliojo juos į alternatyvų biudžetą. Galiu pasakyti, kad trims racionaliems opozicijos pasiūlymams Finansų ir ekonomikos komitetas pritarė, dar trys pasiūlymai jau sprendžiami, o kitiems nepritarta dėl neaiškaus jų poreikio arba todėl, jog per ankstyvi. Kaip pavyzdį galiu paminėti pasiūlymą dėl lėšų skyrimo projekto „Pažink Marijampolę per Šešupės upę“ projektavimo darbams. Iš socialinių tinklų esame girdėję apie šį projektą ir man jis tikrai patiko. Aš tikrai būsiu „už“, kad šį projektą įtraukti į strateginį miesto vystymo planą iki 2030 metų, tačiau šiandien kalbėti apie projekto finansavimą truputį ankstoka. Panaši situacija ir su kitais opozicijos pasiūlymais. Stinga poreikio pagrįstumo…
Baigiant rašinį norėčiau padėkoti visiems savivaldybės Tarybos nariams už teiktus pasiūlymus, už susitelkimą priimant labai svarbius Marijampolės savivaldybės ateičiai sprendimus. Tikėkimės, jog besitęsianti pandemija ir galimai dėl to atsiradusios problemos pasaulio ekonomikoje nebus labai skausmingos.
Jonas Bieliauskas – Marijampolės savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas
Išjudinkime užpelkėjusius Marijampolės valdžios vandenis

Pirmą kartą Marijampolės savivaldos istorijoje opozicija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai paruošė alternatyvų savivaldybės biudžetą. O tai reiškia, kad administracijos pateiktas biudžeto projektas buvo detaliai peržiūrėtas ir pataisytas, siūlant kitokius prioritetus ir naujas iniciatyvas. Noriu akcentuoti, kad mūsų siūlytas alternatyvus biudžetas buvo novatoriškas, sutelktas į mūsų savivaldybės pažangai būtinas kryptis. Jis taip pat buvo ir socialiai orientuotas, kadangi siūlėme būdus kaip būtų galima spręsti įsisenėjusias aukštų šilumos kainų bei mažo gimstamumo problemas.
Šie pasiūlymai kilo iš Marijampolės bendruomenių ir pavienių žmonių kasdienių rūpesčių, kuriuos mes, opozicija, girdime geriau nei valdantieji, nes gebame įsiklausyti ir suprasti. Todėl, kad nesame atitolę nuo žmonių, kasdien bendraujame su bendruomenėmis, skundus rašančiais gyventojais ir visuomeninėmis organizacijomis. Mes neimituojame darbo, bet realiai dirbame, nesame užsidarę tarp storų savivaldybės administracijos pastato sienų, tad esame atviri visiems ir girdime kiekvieną besikreipiantį.
Deja, tenka pastebėti, jog valdantieji tradiciškai išliko akli ir kurti mūsų siūlymams. Bet šį kartą tai jie padarė pažeisdami savivaldybės Tarybos reglamentą, nes opozicijos naujoviški pasiūlymai buvo ignoruojami tarybos komitetuose. Taip pat savivaldybės Tarybos reglamentą jie pažeidė ir taikydami dvigubus standartus, kadangi buvo apsvarstyti ir priimti pačių valdančiųjų siūlymai, kurie buvo pateikti nesilaikant reglamente nustatytos tvarkos. Toks savivaldybės vadovų elgesys yra netoleruotinas, paminantis visus demokratijos principus, ignoruojantis savivaldybės gyventojų lūkesčius.
Tad norėčiau paminėti ką prarado marijampoliečiai:
- Marijampolėje nebus kūdikio kraitelio. Tokį kraitelį turi daug Lietuvos savivaldybių, tame tarpe Kalvarija ir Kazlų Rūda. Kūdikio kraitelis yra savivaldos lygio gimstamumo skatinimo priemonė, kai gimus kūdikiui šeima gauna kraitelį, kurį pagal mūsų siūlymą būtų sudarę būtiniausių ne mažiau 150 eurų vertės vaiko priežiūros priemonių rinkinys. Tokia praktika yra išplėtota Suomijoje ir leidžia šeimoms, ypač sunkiai besiverčiančioms, sumažinti finansinę naštą, padidėjusią kūdikiui gimus. Marijampolės meras pasakė, kad Marijampolėje to nebus. Gaila ir apmaudu, kad nenorima net pabandyti spręsti demografinę problemą.
- Marijampolės valdantieji nenori pirmoko kraitelio. Siūlėme kiekvienam pirmokui skirti 100 eurų vertės būtinų mokymosi reikmenų rinkinį. Tai palengvintų vaikus į mokyklas išleidžiančių tėvų situaciją, nes žinome, jog pirmoką išleisti į mokyklą kainuoja daug.
- Marijampolės savivaldybė nesiruošia šilumos ūkio susigrąžinimui iš „LITESKO“. Tą galime padaryti 2025 metais, bet tik tada, jei tam būtų ruošiamasi iš anksto. Jau šiandien būtų kaupiamos reikalingos lėšos turto perėmimui ir kokybiškam šilumos ūkio modernizavimui. Siūlėme pradėti tai daryti, deja, valdantieji toliau nei ši kadencija nesugeba matyti.
- Siūlėme didinti smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondą iki 110 tūkst. eurų. Šis fondas šiuo metu yra labai svarbus, nes jo lėšomis galima padėti sunkumus dėl pandemijos patiriančiam smulkiajam verslui.
- Kultūros ir meno premijos laureatas, architektas Gintautas Vieversys Marijampolėje pasiūlė įgyvendinti unikalų projektą – „Pažink Marijampolę per Šešupės upę”. Šio projekto dėka būtų atgaivinta istorinė Marijampolės erdvė – dešinysis Šešupės krantas. Juo nusidriekęs pažintinis takas nuo futbolo arenos iki Marių parko sujungtų visą miestą į vieną nuoseklią ir įdomią poilsio bei rekreacijos zoną. Šiais metais siūlėme pradėti šio pažintinio tako projektavimo darbus. Valdantieji tokio progresyvaus ir modernaus projekto nenori.
- Valdžia nenori stiprinti Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus padalinio Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus, kuriam siūlėme skirti lėšų ekspozicijos atnaujinimui ir inovatyviam įveiklinimui. Tai būtų prasminga padaryti šiais metais, nes minime pirmųjų masinių trėmimų pradžios 80-metį.
- Siūlėme skirti papildomų lėšų Marijampolės Meilės Lukšienės vardo mokytojų švietimo centrui, kad galima būtų įgyvendinti labai reikalingą dalyką – tarptautinių, šalies bei savivaldybės lygio švietimo projektų rengimą, koordinavimą, vykdymą bei savivaldybės švietimo įstaigų konsultavimą projektų rengimo ir įgyvendinimo klausimais. Tokių lėšų skyrimas būtų investicija, kadangi mokytojų švietimo centras turėtų galimybę pritraukti europines lėšas mūsų mokykloms. Tą jau daro kitos savivaldybės, bet Marijampolė ne.
- Siūlėme įkurti švietimo inovacijų fondą, kuris būtų skirtas inovacijų diegimui ugdymo įstaigose, konkurso tvarka atrenkant projektus pateiktus tiek ugdymo įstaigų, tiek konkrečių mokytojų, ar jų grupių. Šis fondas leistų pakelti švietimą mūsų savivaldybėje į naują lygmenį.
- Gyventojai kelia itin opią ir jautrią problemą – Marijampolėje nėra kolumbariumo. Siūlėme skirti pirmines lėšas kolumbariumo Marijampolės miesto naujosiose kapinėse projektavimo darbams.
- Siūlėme neužmiršti ir itin jautrių, tragiškų mūsų šaliai ir miestui temų: surasti bent po kelis tūkstančius eurų holokausto aukų atminimo Marijampolėje įamžinimui ir renginiams skirtiems masinio Lietuvos gyventojų deportavimo į Sibirą pradžios 80-mečiui paminėti.
Manome, jog šiems tikslams galima būtų surasti lėšų:
- mažinant savivaldybės valdymo programos lėšas, t.y. sumažinti mero, administracijos direktoriaus rezervo fondus, tarybai ir administracijai išlaikyti numatytas lėšas. Šios valdžios institucijos tikrai galėtų daugiau pataupyti.
- galima paspartinti šiuo metu neefektyviai valdomo savivaldybės materialiojo ir nematerialiojo turto pardavimą. Turime daug nenaudojamų pastatų ir objektų, kurių administravimas kainuoja, taigi švaistome pinigus.
- siūlome įvesti savivaldybės valdomoms įmonėms aukštesnius efektyvumo standartus ir numatyti didesnius dividendus (mažiausiai 5 proc. nuo generuojamų pajamų), tai padidintų savivaldybės biudžeto pajamas.
Taip pat noriu pabrėžti, kad skirtingai nei prieš tai buvusi valdžia, naujoji, Ingridos Šimonytės, Vyriausybė rado papildomų lėšų Marijampolei. Mūsų biudžetas auga 1,5 mln. eurų, beje, valstiečiai – žalieji siūlė maždaug tokia suma mažinti mūsų biudžetą. Taigi, šie papildomi biudžeto asignavimai yra rimta parama, kurią galima išleisti protingiau, efektyviau nei tai numato dabartinė Marijampolės valdžia.
Tenka tik apgailestauti, kad Marijampolės valdantieji socialdemokratai ir valstiečiai neturi naujų idėjų, gyvena šia diena, neturi strateginio mąstymo ir Marijampolės ateities vizijos, darbe nesirenka įsiklausymo į bendruomenės nuomonę bei jos lūkesčius kelio. Gal todėl Marijampolė ir mažėja, traukiasi, uždarinėjamos mokyklos.
Savivaldybės Taryboje labai jaučiame, kad valdžioje trūksta noro stengtis, galvoti ir kurti kažką įdomesnio. Dažniausiai plaukiama pasroviui, nesižvalgant aplinkui ir nesiekiant naujovių. Būtent todėl teikiame alternatyvą, tariamės su žmonėmis ir savo idėjas propaguojame visomis mums prieinamomis priemonėmis, kurių dar neuzurpavo Marijampolės valdantieji. Neabejoju, jog Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos tvirtas nusiteikimas eiti pirmyn, išjudinti užpelkėjusius Marijampolės valdžios vandenis, tik stiprės.
Edmundas Razvickas – Marijampolės savivaldybės tarybos narys, LVŽS frakcijos seniūnas.
Nepaisant patiriamų nesėkmių sieksime užsibrėžtų tikslų…

Vasario 22 dieną vykusio Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžio metu svarbiausias darbotvarkės klausimas buvo 2021 metų Marijampolės savivaldybės biudžeto patvirtinimas. Šiais metais, nepaisant vyraujančio karantino ir vyriausybės nustatytų draudimų planuojama, kad jis bus didesnis nei 2020 metų ir sieks apie 60 mln. eurų. Ar biudžetas galėjo būti geriau suplanuotas? Manau, kad taip, nes visuomet norisi gyventi geriau, turint kuo mažiau rūpesčių.
LVŽS frakcijos nariai Edmundas Razvickas, Kęstas Spūdys, Paulius Marozas ir Valentina Gataveckienė aktyviai dalyvavo diskusijose su koalicijos partneriais formuojant biudžetą. Frakcija aktyviai teikė savo pasiūlymus, tad patvirtintas biudžetas bus gausesnis LVŽS frakcijos pasiūlymais ir labiau orientuotas į gyventojų poreikius, taip pat stengiantis įtraukti juos į sprendimų priėmimą.
Viena iš LVŽS frakcijos pasiūlytų naujovių yra ,,dalyvaujamojo biudžeto“ įsteigimas. Ši priemonė mūsų savivaldybėje bus įgyvendinama pirmą kartą ir šiais metais biudžete tam tikslui skirta 100 tūkst. eurų. Sekančiais metais sieksime, kad ši suma būtų kur kas didesnė. Tikriausiai daugelis pritars, kad nėra nieko svarbiau už tarpusavio pasitikėjimą ir bendras darbas pasitikėjimą gali atgaivinti bei stiprinti. Todėl siekiame, kad šiuos, savivaldybės biudžete numatytus 100 tūkst. eurų skirstytų patys gyventojai ir spręstų ko labiausiai reikia miestui, miesteliui, gyvenvietei ar kaimui. Trumpiau kalbant, savivaldybės gyventojai užpildo nesudėtingas paraiškos formas, aprašo idėjas ir laukiamus rezultatus, pateikia savivaldybės atsakingiems darbuotojams, o šie susisteminę informaciją ir parengę projektą publikuoja Marijampolės savivaldybės tinklapyje. Visuomenė per nustatytą laiką balsuodama išsirenka pačias įdomiausias ir prasmingiausias idėjas, kurios be politikų valios atsižvelgiant į skirtus asignavimus bus finansuojamos.
Atsižvelgdami į situaciją susiklosčiusią smulkiojo verslo sektoriuje bei centrinės valdžios nenorą jiems tinkamai ir laiku padėti LVŽS frakcija ėmėsi iniciatyvos didinti asignavimus smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondui. Džiugu, kad buvo palaikytas siūlymas padidinti lėšas biudžete smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondui nuo 60 tūkst. eurų buvusių pernai, iki 100 tūkst. eurų, o esant didesniam poreikiui sutarėme diskutuoti dėl dar didesnio šio fondo finansavimo. Priminsiu, kad pernai numatyta 60 tūkst. eurų suma buvo visa panaudota smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimui. Šia paslauga pasinaudojo daugiau kaip 100 verslinikų. Noriu paminėti, kad anksčiau smulkiajam verslui nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Fondui būdavo skiriama vos 12 tūkst. eurų, o išnaudojama apie 7 tūkst. eurų. Mes šį požiūrį pakeitėme iš esmės ir tai matyti biudžeto eilutėse. Tokia suma šio fondo veiklai skiriama, taip pat pirmą kartą savivaldybės istorijoje ir tikime, kad nors ir maža dalele galėsime prisidėti prie smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo.
Seniai laikas sutvarkyti mūsų ežerų pakrantes ir pagerinti infrastruktūrą. Todėl pateikėme siūlymą su vizija, kaip sutvarkyti kaimiškųjų vietovių poilsiaviečių infrastruktūrą, taip pat numatyti šiam tikslui lėšas biudžete. Po diskusijų skirta 40 tūkst. eurų. Didžiausią šių lėšų dalį planuojame panaudoti Yglos ežero pakrantės poilsio zonos sutvarkymui, padarant ją dar patrauklesne savivaldybės gyventojams. Likusią lėšų dalį skirsime persirengimo kabinų įrengimui prie Žaltyčio ežero, taip pat pakrantės tvarkymo darbams. Taip siekiame sukurti daugiau patrauklių vietų, kur gyventojai galėtų atostogauti, pailsėti ar tiesiog gerai praleisti laiką.
Be to, šių metų biudžete skirtas didesnis dėmesys kaimiškosioms seniūnijoms. Joms skirtas 75 tūkst. eurų didesnis finansavimas. Tad viliamės, kad seniūnai stengsis geriau organizuoti kelių bei pakelių priežiūrą.
Be aukščiau išvardintų iniciatyvų pateikėme dar vieną pasiūlymą, įrengti ūkininkams ir smulkiems prekeiviams turgelį adresu Dariaus ir Girėno gatvė 36, kad ten galėtų nemokamai prekiauti savo produkcija. Šiuo metu Marijampolėje tai opi problema, nes daugelis prekyviečių mokamos, be to ne visose yra galimybė prekiauti iš transporto priemonių.
Padidėjo dalinis finansavimas opiausiai problemai mieste spręsti – daugiabučių namų mašinų stovėjimo aikštelių praplėtimo ir/ar remonto darbams. Jiems šiame biudžete numatyta net 450 tūkst. eurų. Tai bent iš dalies padės išspręsti automobilių parkavimo problemą prie daugiabučių gyvenamųjų namų mikrorajonuose, nes šiuo metu vėliau grįžus net gatvių pakraščiuose surasti parkavimo vietą sudėtinga.
Beje, ne visi mūsų siūlymai buvo patenkinti. Gaila, kad jau antrus metus nepritariama LVŽS frakcijos pasiūlymui įsteigti pirmoko krepšelį, kuriame būtų sudėtos būtiniausios mokymo priemonės. Šį krepšelį pirmokėliai pirmąją mokslo metų dieną rastų ant stalų savo klasėse. Taip siekiame nors dalinai palengvinti tėvams ir taip nemenką finansinę naštą bei susieti šią idėją su vaiko pinigais. Tai galėtų būti tęstinis projektas. Kadangi šią iniciatyvą palaiko pedagogų bei tėvų bendruomenės, tad mes ir toliau kalbėsimės taryboje bei ieškosime galimybių įgyvendinti tai.
Nemokamo važiavimo, maršrutiniais autobusais Marijampolės savivaldybėje, pensijinio amžiaus žmonėms ir asmenims turintiems negalią idėja, savivaldybės biudžete, taip pat neatsispindėjo, kadangi jai nebuvo pritarta. Nors LVŽS frakcija mano, jog ji tikrai galėtų tapti tikrove…
Politika yra kompromisų ir derybų menas, todėl dar stengsimės nuosekliai dirbti ir siekti užsibrėžtų tikslų, nepaisant patiriamų nesėkmių. Mes neatsisakome savo idėjų, tad sieksime jų įgyvendinimo ateityje. LVŽS frakcija ir toliau dirbs jums bei sieks įgyvendinti Marijampolės skyriaus rinkiminę programą.