Prieš ketverius metus Jonas Levickas tik debiutavo „7bet-NKL“ čempionate su Tauragės krepšinio klubo marškinėliais. Dabar 23-ejų tauragiškis sutvirtėjo ir subrendo, tačiau jo miesto komandos nebėra antroje pagal pajėgumą Lietuvos lygoje.
Šį sezoną į „7bet-NKL“ sugrįžęs J. Levickas užsivilko Vilkaviškio „Perlo“ marškinėlius, o naujoje komandoje puolėjas užima kur kas svarbesnį vaidmenį nei praeityje.
Jei anksčiau 200 cm ūgio krepšininkui tekdavo tik epizodiškai išbėgti į aikštelę rungtynių pabaigose, kai viskas ir taip būdavo aišku, tai dabar jo situacija visai kitokia.
J. Levickas per šešerias „7bet-NKL“ rungtynes vidutiniškai aikštėje praleidžia po 19 minučių ir renka po 11,8 taško, 5,5 atkovoto kamuolio, perimtą kamuolį bei 12,5 naudingumo balo.
Savaitės MVP pripažinimą susižėręs puolėjas praėjusią savaitę su 17,5 taško, 6 atkovotų kamuolių, 2 perimtų kamuolių bei 21,5 naudingumo balo statistika padėjo „Perlui“ iškovoti dvi pergales paeiliui ir prasibrauti į turnyrinės lentelės viduriuką.
Apie besilipdantį Vilkaviškio komandos kolektyvą, išaugusią asmeninę atsakomybę bei sugrįžimą į aukštesnį lygį J. Levickas papasakojo nklyga.lt.
– Jonai, koks jausmas po ketverių metų pertraukos sugrįžti į „7bet-NKL“?
– Prieš ketverius metus debiutavau žaisdamas už Tauragės krepšinio klubą, kurio lygoje nebėra. Žinoma, tuo metu į komandą buvau paimtas kaip jaunuolis, padedantis treniruotėse. Daug minučių aikštėje negaudavau.
– Ką atsimeni iš to debiutinio sezono?
– Rungtynių pabaigoje gaudavau po keletą minučių. Neslėpsiu, tuo metu buvo šiek tiek jaudulio, nes papuoliau į aukštesnę ir žiūrimesnę lygą. Tačiau po ketverių metų stabilaus žaidimo Regionų krepšinio lygoje, dabar to jaudulio nebėra.
Gal pirmosiose sezono rungtynėse prieš Vilniaus „Steką“ buvo didesnis nerimas, bet mačo metu perlipau jį. Kažkiek gal blogesnes rungtynes turėjau ir su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“, nes viskas dar šviežia.
– Kiek pasikeitė dienos rutina, kai dabar tenka žaisti aukštesniame lygyje nei praėjusiame sezone?
– Rutina pasikeitė tikrai, nes žaidžiu aukštesnio lygio komandoje. Tos pačios treniruotės ir žaidimas yra žymiai intensyvesnis, palyginus su RKL. Ir fiziškumas šiek tiek skiriasi. Aišku, RKL žaidėjai dirba ir daro pašalinius dalykus, o čia ir daugiau treniruočių. Ten būdavo po tris treniruotes per savaitę, o čia sportuoji jau kiekvieną dieną.
– Tavo statistika pastaruosius keturis RKL sezonus buvo visai stabili (vid. 13,7 naud. bal.). Ar turėjai anksčiau kvietimų bandyti įsitvirtinti „7bet-NKL“ pirmenybėse?
– Tikėjausi šiemet sulaukti kvietimo, nes jau praėjusiame sezone sulaukiau kelių pasiūlymų iš NKL komandų. Prieš porą metų turėjau mažiau šansų, nes turėjau traumų kupiną laikotarpį.
Dėl šios priežasties neskubėjau pratęsti susitarimo su „Raseiniais“. Iš anksto jiems pranešiau, kad jeigu gausiu pasiūlymą į NKL, tai ten ir eisiu. Vis tiek į RKL galiu bet kada sugrįžti. Gavau skambutį iš Šarūno Zablockio, kuris papasakojo apie renkamą komandą.
– Kodėl praėjusiais metais nebandei kabintis į aukštesnį lygį?
– Buvau pažadėjęs „Raseinių“ komandos vadovui, kad liksiu dar vieneriems metams. Nesu toks žmogus, kuris laksto per komandas. Jeigu jau pradedi sezoną vienoje komandoje, tai reikia jį ir užbaigti. Komandos planuoja biudžetus visam sezonui. Aišku, turėjau ir kitų pasiūlymų iš Italijos ar kitų RKL komandų, bet buvau pasižadėjęs „Raseiniams“, todėl likau ištikimas. Dabar madinga lapkričio mėnesį pakeisti komandą, bet tai nėra gerai.
– Prieš savo dabartinį trenerį Š. Zablockį žaisdavai RKL. Kokį įspūdį buvai susidaręs apie jį tuo metu ir kiek tavo požiūris pasikeitė jau atvykus į „Perlą“?
– Esu tauragiškis, o jis treniravo Tauragės komandą, todėl daug girdėdavau apie jį iš pažįstamų, kurie žaidė pas jį. Daugelis minėjo, kad tai geras, griežtas treneris, kuris mėgsta daug dirbti. Man patinka, kai treneriai rėkia ir kažką apskritai sako, nes tada supranti, kad tai nėra veltui. Jie tai daro, kada reikia. Per tuos kelerius metus RKL susidariau nuomonę, kad jis tikrai rimtas treneris, kuris mėgsta savo darbą. Atvykus į Vilkaviškį, visi spėjimai pasiteisino.
– Kaip sekasi naujam „Perlo“ kolektyvui susilipdyti?
– Visas kolektyvas yra labai draugiškas – visi kaip vienas kumštis. Manau, kad tai svarbiausia, nes jeigu komanda pykstasi, tai tas matosi ir žaidime. Komanda – gana jauna, todėl galime žaisti greitą krepšinį. Svarbiausia, kad nėra jokių konfliktų, nes tai sugadina komandinę dvasią. Esu labai patenkintas komanda.
– Kuris iš žaidėjų rūbinėje girdimas labiausiai naujai suburtoje komandoje?
– Komandoje didžiausias balsas – Amandas Urkis. Jis visada spinduliuoja gera nuotaika, turi ir paleidžia garso kolonėlę. Jis mėgsta pajuokauti, todėl yra mūsų rūbinės dvasia.
– Ar su kitais iš RKL atvykusiais žaidėjais taip pat buvai pažįstamas iš anksčiau?
– Taip, su Kristupu Lukošiumi atstovavome Kauno technologijų universitetui. Su tuo pačiu Ernestu Naruševičiumi kartu žaidėme Raseiniuose. Su Juozu Talat-Kelpša, kuris rungtyniavo LSU universitete, irgi RKL dažnai susitikdavome, Gytį Mačionį iš Tauragės laikų pažįstu, o Justiną Leganovičių – iš Vilniaus lygos.
– Sezono starte susidūrėte su dviem iš lygos favoritų – Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ ir Kauno „Žalgiriu-2“. Kaip atrodo šios dvi ekipos tavo akimis?
– Su jomis tikrai buvo sunku žaisti. „Sūduva-Mantinga“ išsiskiria savo fiziškumu, nes turi vyresnių ir 3×3 žaidžiančių krepšininkų. O „Žalgiriui-2“ pavyko susimesti tuos savo tritaškius, mes neišsirinkome žmonių ir pralaimėjome. Tokia pati situacija buvo ir su „Sūduva-Mantinga“, kai Tautvydas Kliučinykas mačo pabaigoje pataikė keturis tritaškius, o Paulius Beliavičius dar vienu tolimu metimu uždarė rungtynes.
– Praėjusią savaitę sužaidei geras rungtynes su Klaipėdos ir Vilniaus komandų dubleriais ir tapai savaitės MVP, ar vis labiau apsipranti lygoje?
– Po rungtynių su Marijampole jaučiausi blogai, nes per daug kažko nepadariau (-3 naud. bal. – aut. past.). Kaip treneris sakė: „Buvai išskridęs į kosmosą“.
Praėjusios savaitės rungtynės suteikė man pasitikėjimo savimi. Dabar aš matau, kad galiu ir sugebu žaisti šiame lygyje. Man reikėjo geresnių rungtynių, kad visiškai įsidrąsinčiau. Tokios rungtynės padeda geriau pajusti ir atrasti save.
– Kokios yra tavo didžiausios kaip krepšininko stiprybės?
– Žaidimas nugara, atkovoti kamuoliai ir gynyba. Iš tikrųjų mėgstu gintis. Tokie būtų pagrindiniai dalykai, o daugiau neatskleisiu, nes bus per lengva skautinti mane (šypsosi).
– Kur šį sezoną norėtum labiausiai patobulėti?
– Metimas būtų vienas iš dalykų, kurį norėčiau pastiprinti labiausiai. Tą mes treniruotėse ir darome, todėl reikia dirbti toliau ir rezultatai pasirodys ateityje.
