• Artimiausi renginiai
  • Savaitgalis
  • Receptai
  • Sūduvos istorija
  • Pranešk
  • Įmonių katalogas
9 °c
Marijampolė
10 ° Št
12 ° Sk
10 ° Pr
Sekmadienis, 26 spalio
Sūduvos Gidas
Justicija
Reklama
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Protėvių buitis: su pirštais valgoma mėsa, jokių šakučių ir peilių

2025-07-19
Gyvenimas, Įdomu, Sūduvos istorija
Laikas: 3 min skaitymo
A A
Istorinė fotografija

Istorinė fotografija

Mūsų protėvių buityje pirmąją vietą užėmė mediniai, antrą – moliniai, trečią – metaliniai daiktai. Apskritai XIX a. ar dar anksčiau metalas buvo brangus malonumas, todėl viskas buvo gaminama praktiškai iš medžio. Iš medžio pagaminti daiktai daugiausiai buvo skirti maisto produktams laikyti ir gaminti.

Visai išnykusia iš lietuvių gyvenimo galima laikyti piestą, arba grūstuvį. Kartais tokį medinį reliktą dar galima užtikti ir dabar senose sodybose, tačiau jau tik kaip nereikalingą, apdulkėjusį daiktą. Iki pirmojo pasaulinio karo piestose dar grūsdavo miežių grucę. Verta pažymėti, kad piestos ir piestelės buvo skirtos išskirtinai tik kruopų trynimui.

Miltai buvo laikomi tam tikruose pintiniuose induose arba tiesiog „ant aukšto“. Tokie indai dažniausiai vadinti karbijomis. Tai iš šiaudų supintos pintinės. Be miltų karbijose laikydavo ir grūdus.

Duonai kepti naudojo keletą skirtingų indų. Vieni jų buvo skirti tešlai įmaišyti, kiti kepalui formuoti. Tešlą įmaišydavo į skobtinius apvalius kubilus, – duonkubilius. Jie buvo daromi ąžuoliniai, idant, kad tešla įgautų geresnį skonį. Toks indas į viršų išplatėdavo.

Tešla buvo maišoma medine į apačią kiek paplatinta mente ir pridengiama linine drobule. Kad tešla greičiau surūgtų duonkubilis buvo statomas prie krosnies ir apdengiamas kailiniais ar pagalve. Sūduvoje duonkubilį paprastai statydavo ant pasidaryto trikojo.

Duonos kepalai buvo formuojami ant ližės. Paklodavo ajerų, džiovintų kopūstų lapų. Krosnyje buvusioms žarijoms pritraukti naudodavo kačergą.

XIX a. ne tik kibirai vandeniui nešti, bet ir melžtuvės pienui melžti buvo gaminamos iš medinių šulelių. Ir tik po pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje plačiai paplito pirktiniai, skardiniai kibirai. Pienui košti naudojo paprastą drobės gabalą – koštuvį.

Pienui laikyti bei rauginti buvo paplitusios molinės puodynės arba ąsočiai dar vadinti uzbonais. Separatoriai grietinei iš pieno išskirti Lietuvoje pasirodė dvaruose. Ir tik XX a. pr. pasiekė stambesnių ūkininkų ūkius.

Įvairiai vadinami ir įvairiausių formų prietaisai sūriams slėgti. Labiausiai paplitę buvo šie: sūrspaudis ir slėgtuvas. Tai tiesiog dvi palaidos lentelės arba nuolat viename gale sujungtos lentelės. Varškė buvo supilama į pailgą trikampį drobinį krepšelį. Visa tai dėdavo ant suolo tarp dviejų minėtų medinių lentelių. Ir prislėgdavo sunkiu akmeniu. Sūrius džiovindavo krepšiuose, iš žilvičių pagamintuose narveliuose, lentynose, drobiniuose maišuose.

Sviestą mušdavo trijų tipų muštuvėse. Dažniausiai tai cilindrinės formos muštuvis, kurį pasidėdavo tarp kojų. Viduje buvęs medinis kryžiokas buvo kilnojamas aukštyn, žemyn. Vėliau Žemaitijoje ir Suvalkijoje paplito modernesnės sviestamušės. Tai kalataukos – darbas tapo šiek tiek lengvesnis, nes mušti jau nereikėjo. Įtaisyta rankena palengvino visą procesą.

Puodams į krosnį įdėti ir ištraukti vartodavo specialų prietaisą – šakes. Prie būtiniausio virtuvės indo priklausydavo ir kibirai. Dažniausiai stovėdavo pilni vandens. Prie krosnies virtuvėje laikydavo ir druskines. Stambią druską grūsdavo pačių pasigaminta nedidele piestele.

Prie valgio XIX a. mūsų protėviai naudojo medinius indus: dubenis, šaukštus, samčius. Juos padarydavo šeimos vyrai, arba amatininkas iš klevo, beržo, liepos. Duonai pjaustyti peilių geležtes dažniausiai nukaldavo kaimo kalvis. Kriaunos tokiems peiliams buvo gaminamos iš medžio, kartais avino ar jaučio rago. Šakutes naudojo tik ypatingai pasiturinčių ūkininkų šeimos. Tačiau ir tokios šeimos kasdieninėje buityje šakučių nevartojo, jas saugodavo tik svečiui.

Mėsą valgydavo su pirštais. Ir tik XX a. pr. po truputį valstiečių buityje vietoj medinių atsirado aliuminiai šaukštai, šakutės, ir pirktiniai stalo peiliai. Taip pat išnyko iki tol buvęs paprotys valgyti iš vieno dubenio.

Valgymui naudoti dubenys dažniausiai buvo moliniai. Visi valgymui skirti indai buvo laikomi ant sienos kabančioje lentynoje arba rečiau spintose. Senosios indaujos buvo skobtinės su keliomis lentynomis ir plačiomis durimis. Indaujoje buvo laikomi dažniausiai vartojami produktai: lašiniai, rūkytos dešros ir kt.

XX a. pr. visi moliniai indai ir mediniai stalo įrankiai po truputį išnyko. Juos išstūmė prekyboje pasirodę aliuminiai. Šeimos valgymo kultūroje atsirado šakutės ir peiliai.

Ši publikacija yra perleista pakartotinai. Originali publikacijos data – 2020 m. lapkričio 3 d.

Šaltinis: Tomas Sušinskas
Žymos: IstorijaLietuvaPirmasis Pasaulinis karasSūduvaSūduvos gidasSuvalkijaTomas SušinskasŽemaitija
DalintisSiųsti

Naujienos iš interneto:

traffix.lt

Rekomenduojami Video:

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žinios

„Mantinga“ plečiasi ir kviečia į komandą operatorius bei kitus gamybos darbuotojus
Marijampolėje specialiosios tarnybos skubėjo į teismo rūmus – gautas pranešimas apie sprogmenis
MRU Sūduvos akademijoje – mokymai, kaip elgtis užpuolimo atveju
Iš arčiau: ką iš tikrųjų veikia ta savivaldybė – Patašinės seniūnija

Kultūra

Šakių rajono savivaldybėje lankėsi viešnios iš Slovėnijos
Ansamblis „Lietuva“ kviečia prisiminti legendines dainas koncerte „Dainuojanti laisvė“
Marijampolėje sužibo penktoji šviečianti moliūgų alėja
Savaitgalio renginiai Sūduvoje

Sportas

NKL: „Vytis-VDU“ ir „Perlas“ pasiekė pergales, „Sūduva-Mantinga“ dramatiškai suklupo Garliavoje
„Sūduva“ įveikė „Dainavą“
Su Vilkaviškio ekipa atsisveikinęs Ramanauskas papildė „Nevėžį“
Vilkaviškio miesto lengvosios atletikos sporto klubo bėgikai varžėsi Kelmėje

Politika

Iš arčiau: ką iš tikrųjų veikia ta savivaldybė – Patašinės seniūnija
Marijampolėje viešės Socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Marijampolės atstovai dalyvavo renginyje apie korupcijai atsparios aplinkos kūrimą
Aptartos Šakių socialinių paslaugų centro veiklos ir jų tobulinimo galimybės

Įdomu

Išankstinis planavimas – visapusiška nauda: ką apie emocijas laukiant kelionės sako mokslas?
Atskleidė, kuriuose vairavimo egzamino klausimuose daroma daugiausiai klaidų
Tarpukaryje Šiluvoje tikintieji eidavo aplink koplyčią keliais
Susiruošėte į siaubo parką? Papasakojo, kodėl taip trokštame adrenalino, ir atskleidė, kam šiurpių pramogų reikėtų vengti

Verslas

Kviečiama siūlyti kandidatus „Gintarinė Bitė 2025“ apdovanojimams
V. Janulevičius. Gynybos pramonė – pagaliau strateginiame lygmenyje
Kokybė, patikimumas, rezultatai: kaip pasirinkti patikimą kalbinių paslaugų teikėją
Inovacijos po kojomis: kodėl šildanti grindinė platforma yra pramonės ir biuro patalpų sprendimas?

Mokslas ir studijos

Smalsūs Marijonų gimnazijos šeštokai svečiavosi pas merą
Startavo 21-osios „Lietuvos mokyklų žaidynės“
Surengtas Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų vadovų susirinkimas
Marijampolėje pagerbtas gabus jaunimas: įteiktos vardinės stipendijos siekiantiems žinių

Turizmas

Vilkaviškyje pristatytas taktilinis baltų genčių žemėlapis
Ramybės parkas pasipildo naujais tautodailės kūriniais
Kalvarijos savivaldybės atstovai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Jungiame sienas, kuriame ateitį: turizmo plėtros perspektyvos Lietuvos–Lenkijos pasienyje“
Kalvarijos savivaldybėje paminėta Pasaulinė turizmo diena
Sūduvos Gidas

Teisės saugomos © 2024

Naršyti

  • Pranešk naujieną
  • Naudojimosi taisyklės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Naujienlaiškis
  • Privatumo politika
  • Kalvarija
  • Kazlų Rūda
  • Marijampolė
  • Šakiai
  • Vilkaviškis

Sekite mus

  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Karas Ukrainoje
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
  • ŽŪM naujienos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Karas Ukrainoje
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
  • ŽŪM naujienos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus