Lietuvoje, Europoje, o ir visame pasaulyje žmonėms po truputį susigyvenant su netikėtai užklupusia koronaviruso pandemija, priprantant prie nelengvų karantino sąlygų, vis svarbesnis tampa klausimas „o kas po to?“. Tampa akivaizdu, kad susidariusios situacijos nustekenta ekonomika nyra vis giliau į krizę ir to pasekmės mums paveiks ateityje. Precedento neturinti situacija šalių ir sąjungų institucijas verčia persvarstyti tiek ekonomikos, tieks sveikatos apsaugos ar kitų visuomenės gyvenimo sričių politiką.
Apie tai, kaip viena svarbiausių Europos Sąjungos institucijų – Europos Parlamentas, tvarkosi su esama krizine situacija bendravome su europarlamentare, Nepriklausomybės akto signatare Rasa Juknevičiene. Buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė taip pat ragina kritiškai pažvelgti į Rusijos skleidžiamą informaciją ir negaili kritikos Lietuvos valdantiesiems.
Viešojoje erdvėje girdėjosi nemažai kalbų apie tai, kad Europos Sąjunga nepakankamai reagavo į užklupusią COVID-19 pandemijos krizę, buvo galima, netgi, pastebėti kalbų apie Sąjungos griūtį. Ką atsakytumėte tokiai kritikai?
Na, gal tokius priekaištus buvo galima priimti pirmomis dienomis, pirmą savaitę, kada buvo šokas, sakyčiau, daugeliui Europoje. Niekas dar negalėjo įvertinti kas mūsų laukia. Šalys nebuvo pasiruošusio, o taip pat ir Europos Sąjunga. Dabar, kai žiūrim atgal, tai Europos Sąjunga turbūt dar niekada istorijoje nebuvo taip tiksliai ir taip, sakyčiau, gerą atsaką organizuojanti, kaip yra dabar.
Vienas dalykas yra tai, kad nuo pat pirmų dienų, kai užsidarė sienos Europos Sąjunga organizavo ir iki šiol veikiančius, taip vadinamuosius, žaliuosius koridorius, kad nesustotų prekių judėjimas tarp šalių. Kai kas sako: „Štai žiūrėkit, užsidarė sienos, vadinasi Šengeno erdvė ir visi kiti principiniai, pamatiniai dalykai, dėl kurių Europos Sąjunga buvo sukurta žlunga ir vadinasi Europos Sąjunga žlunga“. Ypač aktyviai tokias versijas skleidė Kremliaus propaganda.
Kartas nuo karto įsijungiu Rusijos propagandinius kanalus, kad žinočiau ką jie ten kalba. Tai buvo labai plačiai bandoma euroskeptikų, kurių yra ir Lietuvoje, parodyti jau griūvančia, apokaliptinę, Europos Sąjungą. Na ir nieko panašaus, pažiūrėkit, Velykų savaitgalį miestai užsidarė Lietuvoje ir tai nereiškia, kad Lietuva sugriuvo. Tai yra sanitarinis veiksmas skirtas ne kam kitam, kaip tik tai suvaldyti viruso plitimą ir nieko bendra neturi su Europos Sąjungos griuvimu ar užsidarymu.
Kokius svarbiausius atliktus ir iki šiol atliekamus darbus kovoje su koronavirusu Europos Sąjungos struktūrose galėtumėte išskirti?
Pirmiausia, kas dėl sveikatos reikalų, – svarstomas klausimas, kad Europos Sąjunga turi stiprinti savo atsaką, savo bendrą veikimą krizių metu ir ypač sveikatos apsaugos srityje. Iki šiol, kaip žinome, pagal Lisabonos sutartį, kurią ir Lietuva yra pasirašiusi, sveikatos apsauga yra nacionalinis valstybių reikalas. Todėl, dar grįžtant, kaltinti Europos Sąjungą, kad ji kažkaip nesureagavo būtų neteisinga, nes tai yra pačių valstybių sutarimas. sveikatos apsaugą buvo palikta vystyti pačioms valstybėms, o kad ji nėra išvystyta taip kaip derėtų tai yra faktas. Ir Lietuvoj tas pats, ir kitose valstybėse – irgi tas pats. Europos Sąjunga dabar planuoja sukurti bendrą sistemą, kuri galėtų veikti darniau, solidariau, kartu ir sveikatos apsaugoj, ko iki šiol tiesiog nebuvo sukurta.
Antras dalykas, net ir šiomis aplinkybėmis, Europos Sąjunga rodo solidarumą – naudojant tam tikras Europos Sąjungos struktūras, kaip pavyzdžiui, Civilinės pagalbos fondus. Gydytojai, slaugytojai iš Rumunijos Lenkijos, kitur vyksta į Italiją ir padeda Italams dorotis su užklupusia bėda. Vokietijos, Liuksemburgo, Prancūzijos ligoninės priima pacientus italus ispanus, kadangi jų sistemos persipildė, medicinos priemonės plaukia į tas šalis, kurios nukentėjo labiausiai ir ta pagalba yra daug didesnė, nei ta išreklamuota Rusijos pagalba.
Kaip sakiau, kuriama nauja bendra sistema, kaip jos pavyzdį galiu paminėti bendrą monitoringą, kai su Europos Sąjungos pagalba, jeigu trūksta vietų ligoninėse vienoje šalyje, kitos šalies ligoninės galėtų priimti ligonius, kad nesusidarytų taip, kad ligoninėms reikėtų rūšiuoti žmones pagal amžių ar kažkokius kitokius kriterijus, ką gydyti, o ko negydyti.
Iš esmės Europos Sąjungos pagrindas, dėl ko ji ir yra įkurta – ekonominė pagalba. Šiai dienai jau Europos Sąjunga sugeneravo (ir iš Europos Sąjungos fondu, ir iš Europos Centrinio banko, ir iš kitų institucijų) maždaug 2,8 trilijono eurų, kad įveiktume krizę. Ši skiriama suma yra didžiausia, lyginant su kokia kita struktūra ar valstybe, net ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Išskiriant, tai yra ir pagalba smulkioms ir vidutinėms įmonėms skolintis, ir užtikrinamas laisvas prekių judėjimas, vien 100 milijardų eurų yra skiriama, kad verslas išlaikytų gyvybę, kad darbo vietos būtų išsaugotos.
Jau nekalbu apie pagalbą grįžtantiems žmonėms. Europos Sąjunga pirmą kartą organizavo tokią sinchronizaciją su kitomis valstybėmis. Na, kaip pavyzdžiui, Lietuva negali nusiųsti transporto pargabenti žmonių, užstrigusių kur nors Peru, tai buvo koordinuojama ir kartu su kitomis šalimis vykdomos sudėtingos logistinės operacijos.
Dar vieną iš pavyzdžių galiu pasakyti tokį simbolinį gestą – Europos Parlamentas stovi tuščias, tai vadovybė nusprendė dalį savo pastato patalpų Briuselyje suteikti moterims, žmonėms, kurie neturi kur izoliuotis ir kitiems, pažeidžiamiesiems visuomenės nariams. Taip pat ir parlamento virtuvėse yra pagaminama daugiau nei 1000 patiekalų per dieną ir jie paskirstomi tiems, kuriems to labiausiai reikia, įskaitant ir sveikatos priežiūros darbuotojus, žinoma tai už Europos Parlamento lėšas.
Minėjote aktyvią propagandą susijusią su COVID-19. Kokią dezinformaciją susijusią su virusu skleidžia Kremlius? Kokias priemones pasitelkia?
Kremliau propaganda kur nors internetinėje erdvėje yra labai aktyvi ir net labai suaktyvėjusi būtent šiuo metu.
Pirma, tai buvo labai manipuliuojama tuo nuskambėjusiu rusų karinio lėktuvo skrydžiu į Italiją. Dabar jau tiek Italijos, tiek Europos spaudoje yra demaskuota daugybė žinučių apie, neva, Italijoje nuplėšiamas Europos Sąjungos vėliavas ir keičiamas į Rusijos vėliavas. Rusijos žiniasklaida televizijoje rodė kaip jų himnai giedami kažkur Italijos miestuose ir panašiai. Tai pasirodo, išaiškinta, kad 200 eurų yra siūloma žmonėms, jeigu jie sugiedos rusišką himną ar iškels Rusijos vėliavą.
Na, buvo daug sąmokslo teorijų skleidžiama, ne vien Kremliuje, ir Lietuvoje pakanka žmonių, kurie bando skleisti įvairias sąmokslo teorijas apie dirbtinai sukurtą virusą ir panašiai. Visi žmonės dabar pasimetę, šokiruoti, o ir daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose ir internete, apskritai. Dėl to dažnai būna, kad jie, nekritiškai žiūrėdami į šaltinius, patys dar išplatina netikras žinias. Čia toks kaip kitas virusas šalia koronaviruso plinta – internetinis netikrų žinių virusas, kurį žmonės platina patys gal net nelabai suprasdami.
Kaip, lyginant su kitomis valstybėmis, atrodo Lietuva pandemijos akivaizdoje?
Lietuva išsiskiria turbūt tuo, kad iš pačių pradžių buvo užkrėstos sveikatos apsaugos įstaigos ir čia turbūt pati didžiausia Lietuvos nesėkmė. Daug kas buvo nepasiruošę, daug kas nežinojo – galima suprasti ir atleisti, bet tai, kad kovo pradžioj, kada jau visi medikai signalizavo Sveikatos apsaugos ministerijai ir ministrui, kad reikia skubiai plėsti testavimo apimtis ir leisti testuoti į ligoninę pakliuvusius žmones, nebūtinai, kurie buvo išvykę į užsienį, o į tokius signalus atsižvelgta nebuvo, tai va čia yra didžiausia klaida padarytą. Ačiū Dievui, kad mūsų sveikatos priežiūros sistema neperdegė, kai vienu metu net daugiau nei 1000 medikų buvo izoliuota. Įsivaizduokime, kaip būtų buvę, jeigu susirgimų banga tuo metu būtų kilusi dar aukščiau. Na, kad nepasiruošė tai galima suprasti, bet kad melavo, sakė, kad testų nereikia, kad testai nėra svarbūs, tai čia, manau, labai sumenkina žmonių pasitikėjimą.
Antra, tikrai nebuvo ligoninės paruoštos, nebuvo pirkimai laiku atlikti. Dar vasario pabaigoje Lietuva atsisakė dalyvauti bendrame Europos Sąjungos pirkime dėl reagentų ir medicininių apsaugos priemonių. Sveikatos apsaugos ministerija motyvavo tuo, kad jie visko turi, kad rezervai pakankami. Paskui pasirodė, kad jie visiškai nepakankami – kaip žmonės Černobily ėjo į radiaciją pliki basi, taip pas mus – medikai į viruso židinį koronavirusu užsikrėtusių žmonių gydyti.
Kaip einasi Europos Parlamento darbas metu, esant karantinui?
Europos Parlamentas dabar dirba nuotoliniu būdu ir tai yra didžiulis iššūkis, to dar nėra buvę Parlamento istorijoj, kad iš visos Europos – nuo Suomijos šiaurės iki Maltos, Kipro, pietų Portugalijos – žmonės jungtųsi į vieną sistemą, diskutuotų, balsuotų ir priimtų sprendimus. Tas nenutrūkstamas darbas yra svarbus dėl keleto dalykų: pirmas tai, kad sprendimus reikia priimti, antra – kad veiktų demokratija. Mes negalime leisti virusui žudyti žmonių (su tuo kovoja sveikatos apsaugo), o taip pat negalim leisti jam nužudyti demokratijos. Todėl yra labai svarbu išlaikyti tą Europos Parlamento gyvastį ir, man atrodo, po truputį po truputį, bet pavyksta. Kada Europos Parlamentas ims grįžti prie įprasto darbo sunku pasakyti, nes tai labai priklauso ir nuo sustabdytų skrydžių.
Aišku, niekas nepakeis tiesioginio kontakto, bendravimo su žmonėmis, nes parlamentaro darbas ir yra pagrindinis bendrauti, dirbti kartu su įvairiomis grupėm žmonių, o ypatingai tai yra būdinga Europos Parlamentui. Na, bet ką darysi, šiandien, sakyčiau, jau įsibėgėjęs darbas, netgi labai stipriai.
Parengta bendradarbiaujant su Europos liaudies partijos (ELP) frakcija
Ugnė Stanaitė
Užsakymo Nr.: SG-20-8
