Amerikos lietuvių laikraštyje „Darbininkas“ 1924 m. paliečiama Gelgaudiškio dvaro praeitis. Rašoma apie puikią buvusio savininko Komaro rezidenciją.
Sakoma, kad „prieš pirmą pasaulinį karą Gelgaudiškio rūmai buvo sujungti daugiau kaip su dviem dešimtim kitų Komarui priklausiusių dvarų telefonais. O pats dvaras buvo laikomas lyg kokia šventove.
Valstiečiai negalėjo per daug arti apie jį sukinėtis. O pats Komaras lenkų patriotas savo svitos buvo garbinamas lyg dievaitis. Visa tai atrodė keista ir juokinga. Užėjus (pirmam) karui Komaras išbėgo į Rusiją. Ten gerokai vargo pamatęs grįžo į Lietuvą jau paprastu žmogumi būdamas.
Kiek atsigavęs Gelgaudiškyje išvažiavo pas saviškius į Varšuvą. Jam pasišalinus valdžia nusavino jo dvarų žemes ir išdalino lietuvių savanoriams. Pats Gelgaudiškis dar kažkodėl laikomas Komarui tikintis, kad jis sugrįš. Komaro rūmuose įkurta vaikų prieglauda.
Kiti Gelgaudiškio dvaro trobėsiai, pvz. javų sandėliai ir naujas mūrinis tvartas buvo iš varžytinių už kelis tūkstančius nuvertėjusių markių parduoti.“
1924 m., Gelgaudiškis.
