Istorinė 1935 m. kelionių žurnalisto plunksna kviečia atvykti į Kudirkos Naumiestį. Sename tekste žavimasi miestelio geografine padėtimi. Vietovė įsikūrusi Šešupės ir Širvintos santakoje. Anuomet vietiniai ranka pasiekdavo Vokietiją. Dabar visi keliai į vakarų Europą užsidarę. Už upės į vakarus – rusų okupuotas buvęs Karaliaučiaus kraštas.
Tarpukario šaltiniuose rašoma, kad „Važiuojant Vilkaviškio plentu į zanavykiją negalima nesustoti Kudirkos Naumiestyje. Miestas išsistatęs labai gražioje vietoje. Iš rytų ir žiemių (supa) Šešupė. O iš vakarų Širvinta.
Miesto vieta gana aukšta, todėl jis iš tolo gana gerai matomas. Kitoje Širvintos upės pusėje yra Vokietijos miestelis (taip pat) Širvinta.
Kudirkos Naumiestis – senas miestas. Jį įkūrė Lenkijos karalienė Cecilija Renata ir praminė savo vyro vardu Vladislavov vardu. Tuo vardu jis buvo vadinamas iki (pirmojo) karo. Apylinkės žmonės tiek anksčiau, tiek dabar paprastai jį vadina – Miestu. Per (pirmą) karą didelė dalis miesto buvo sudeginta.
Pažiūrėti yra ko. Į akis krenta milžiniška bažnyčia. Stambiais bokštais prasiverdama virš miesto. Sienos ir kolonos yra trijų metrų storumo.
Naumiestiškiai pastatė V. Kudirkos vardo gražią mūro pradžios mokyklą. O dar anksčiau – paminklą.“
1935 m., Kudirkos Naumiestis
