Pasak 1932 m. šaltinių, „Vilkaviškio apskrityje, Alvite, vasarą vyksta Šv. Onos atlaidai. Čia susirenka daugybė prekybininkų, vadinamų „karabelninkų“.
Atlaidų metu pasižvalgius į jų stalus, ant kiekvieno matyti daug įvairių antelių, žąselių. Taip pat įvairių šaltmėtinių saldainiukų. Vieni jų būna įvynioti į blizgančius, žibančius ar kitaip pagrąžintus popierėlius.
Pro tokius prekybininkų stalus labai sunku pravesti mažuosius vaikučius. Žmonės perka ir valgo. Bet niekas nepagalvoja apie higieną. Nesusimąsto, kaip tokie saldainiukai yra gaminami.
Šventos Onos atlaidų Alvite išvakarėse pasitaikė proga pamatyti jų gamybos procesą. Tai pamačiusi likau be žado. Taip viskas nešvariai daroma, kad niekas tokių saldainių nepirktų. Už dyką jų niekas neimtų.
Bet tokie „fabrikantai“ vis tiek važinėja po visą Lietuvą pardavinėja savo produkciją. O apie jų pardavinėjamą limonadą iš vis reiktų patylėti. Bet tylėti negaliu. Reikia pasekti, iš kur tas limonadas į statines patenka.
Ištroškę žmonės moka po 20 centų už stiklinę.
Praeitais metais Alvite teko matyti, kaip karabelninkai vandenį į tas statines nešė iš durpinyčios ir balų. Pagardinimui kažko įpylė ir limonadas išėjo „geriausios rūšies“.
1932 m., Alvitas
