Dar iki pirmojo pasaulinio karo miestelis priklausė Kvietiškio įtakos sferai. Vėliau tarp dviejų pasaulinių karų egzistavusioje Sasnavoje atsirado savivalda. Tarnautojai turėjo savo namus, kuriuose buvo ne tik darbo kabinetai, bet ir gyvenamieji butai.
Anot senųjų šaltinių, „Prieš (pirmąjį) karą Sasnava buvo paprastas bažnytkaimis, kuris priklausė Kvietiškiui.
Kuriantis nepriklausomai Lietuvai veiklesnieji gyventojai sumanė įkurti Sasnavos valsčių. Tiesa netoli Sasnavos jau buvo Antanavo savivaldybės buveinė. Todėl Sasnavos valsčius neturėjo galimybės išaugti didesnis.
Marijampolės apskrityje 1930 m. įvyko valsčių reforma. Mažieji valsčiai buvo likviduoti arba sujungti. Iš Sasnavos, Antanavo, Mikališkio, Gudelių įsteigtas naujasis – Vinčų vardu pavadintas. Naujojo valsčiaus būstinė įsikūrė prie Kauno-Marijampolės plento pačiuose Vinčuose.
Kai kuriems naujai įsteigto valsčiaus nariams, Vinčų vardas netiko. Po dviejų metų 1932 m. sugrįžo senasis – Sasnava. Savivaldybė įsikūrė Sasnavoje. Tik gerokai išaugus ir sustiprėjusi.
Sasnavos vardu vadinamas valsčius išsiplėtė – reikėjo naujų patalpų administracijai. 1938 m. Sasnavoje iškilo trobesiai. Visi darbai buvo vykdomi ūkio būdu. Statybos Sasnavai kainavo beveik 40.000 litų.
Naujame pastate įsikūrė ne tik savivaldybė, bet ir policijos nuovados viršininko raštinė. Patalpos turėjo beveik du tūkstančius kvadratų. Policijos ir savivaldos tarnautojai čia turėjo savo butus. Čia pat buvo areštinės 300 kvadratinių metrų valdos.
Sasnavos valsčiaus savivaldybės vadovas buvo Kostas Buragas.“ – pranešimą spaudai baigia senoji žurnalisto plunksna.
Sunku patikėti, bet tarpukaryje Sasnavoje buvo savivaldybės namai, kuriuose dirbo policijos ir valstybės tarnautojai. Čia pat dirbo, čia pat ir gyveno.
Didžiausias pajamas savivaldai nešdavo mokestis už žemę. Per metus Sasnavos biudžetas papilnėdavo trisdešimt tūkstančių litų.
