Visą šalį kuo toliau tuo stipriau purtant COVID-19 pandemijai, nežinomybės ir perspektyvų dėl ateities vis daugiau verslams ir jų darbuotojams. Tik paskelbus karantiną Vyriausybė informavo apie 60 arba 90 procentų sieksiančias subsidijas už darbuotojų prastovas verslams turėjusiems pristabdyti savo veiklą. Nespėjus pasibaigti dviem pirmosioms karantino savaitėms ir jį pratęsus Vyriausybė pranešė, kad subsidijos bus padidintos iki 70 ir 90 procentų. Praeitą savaitę Seimo buvo priimti nauji Darbo kodekso pakeitimai griežtai įpareigojantys darbdavius paskelbus prastovą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Nors šią savaitę, jau nuo balandžio 6 d., Užimtumo tarnyba priima paraiškas dėl prastovų kompensavimo, aiškių aprašų, galiojančių tvarkų ir sąlygų Tarnyba neskelbia, tačiau jau girdime dešimtis besikreipiančių darbdavių. Valstybės institucijoms sunkiausia tai, kad Užimtumo įstatymo Vyriausybės numatyti pakeitimai Seime iki šiol nebuvo priimti, nors buvo teikiami skubos tvarka, dar praeitą savaitę. Seime juos priėmus, įsigaliojimo procesas nesibaigia, nes juos turi pasirašyti ir paskelbti Prezidentas, o tai vėl užtrunka. Panašiai buvo su prastovų išleidimo tvarką sugriežtinančiais sprendimais dėl prievolės informuoti VDI ir kitais naujausiais Darbo kodekso pakeitimais.
Kad šie, būtini apribojimai, visiškai nesužlugdytų verslo ir darbuotojams būtų išsaugotos darbo vietos, darbdaviai turėjo nedelsdami skelbti prastovas, jeigu dėl Vyriausybės paskelbto karantino jie negalėjo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nebuvo galimybės sutarto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutiko dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Tie, kas laukė ar laukia tikslaus reglamentavimo, dėl gana ilgo jų priėmimo ir įsigaliojimo proceso bei dažno teisės aktų ir sąlygų keitimo, turi padaryti vieną išvadą – kad sustojus verslui į prastovas darbuotojus reikia išleisti nelaukiant vėluojančio valstybės reglamentavimo, kompensavimo dydžio ir tvarkų. Pagaliau šiomis dienomis Seime buvo priimti galutiniai sprendimai dėl prastovų kompensavimo sąlygų, o Prezidentas artimiausiu metu juos turėtų pasirašyti ir paskelbti. Tikimės, kad Valstybės institucijos nedelsiant parengs tikslias tvarkas ir aprašus kaip bus įgyvendinamas subsidijų darbdaviams įgyvendinimo mechanizmas už darbuotojų prastovas. Trūkstant susistemintos ir aiškesnės informacijos, pasistengsiu trumpai ir aiškiai aprašyti prastovos skelbimo ir išleidimo tvarką, Seime priimtus pakeitimus dėl kompensacijų darbuotojams ir dirbantiems savarankiškai.
Dėl prastovos paskelbimo ir informavimo
2020 m. kovo 17 d. buvo priimti Darbo kodekso 47 str. pakeitimai, skirti palengvinti darbdavių ir darbuotojų padėtį ekstremalios padėties ir karantino laikotarpiu, numatant prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino. Vadovaujantis jais, darbdavys gali paskelbti prastovą darbuotojui ar darbuotojų grupei be jų sutikimo. Be to, darbdavys taip pat gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis).
Svarbu paminėti, kad paskelbus prastovą šiuo pagrindu, darbdavys negali iš darbuotojo reikalauti, kad darbuotojas atvyktų į darbą. Kuomet darbo sutartyje numatyta, kad darbuotojas dirba visą darbo laiko normą jam turi būti mokamas darbo užmokestis ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga, t. y. 607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“. Visa informacija darbuotojams dėl prastovos įmonėje ar įstaigoje skelbiama motyvuotu raštu arba tiesiog įsakymu, kuriame privalo būti nurodyta priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Tokia rašytinė informacija gali būti pateikta tiesiogiai pasirašytinai arba išsiųsta darbuotojo elektroniniu paštu.
Be to, Seime anksčiau priėmus naujus Darbo kodekso pakeitimus išsiplėtė į subsidijas galėsiančių pretenduoti įstaigų ratas. Subsidijomis prastovų metu per karantiną galės pasinaudoti neįgaliuosius bei kitas remiamas grupes įdarbinančios įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos. Išimtis pritaikyta darbdaviams, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga.
Dėl darbdavio pareigos informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui
Kaip jau minėjau anksčiau, Seimo buvo priimti nauji Darbo kodekso pakeitimai griežtai įpareigojantys darbdavius ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui. Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama subsidija darbo užmokesčiui už prastovą, tačiau realiai vykdo darbo funkcijas, tokiu atveju subsidijos mokėjimas būtų nutrauktas. Mano nuomone, reikalavimas pateikti pranešimą dėl prastovos Valstybinei darbo inspekcijai yra perteklinis, kadangi prašant išmokėti subsidiją už prastovas informacija bus teikiama dvejoms valstybinėms įstaigoms – Užimtumo tarnybai ir Sodrai. Kaip preliminariai viešai skelbia VDI pati informacija, kuri bus teikiama šiai institucijai yra tik kiek darbuotojų yra prastovoje ir nuo kada iki kada ji skelbiama.
Be to tokiu būdu sukuriamas papildomas biurokratinis barjeras darbdaviams, kurio pagrindu ateityje būtų galima nesuteikti įmonėms subsidijų. Darbdaviai ir taip susiduria su dideliais sunkumais, yra apkraunami bereikšmiais ir nereikalingais biurokratiniais barjerais, kurie neatlieka jokios realios funkcijos išskyrus, dar vienos papildomos kontrolės, kuriai nėra pasiruošusi pati Valstybinė darbo inspekcija, nes ji skirtingai nei VMI, Sodra ar Užimtumo tarnyba neturi veikiančių pranešimų ar ataskaitų priėmimo IT sistemų, kurios yra būtinos dėl elementaraus saugumo. VDI viešai įkelta forma į google docs yra netinkama, nes naudojantis šia sistema nėra aišku, kaip VDI ketina identifikuoti informacijos teikėją ar darbdavį? Kaip VDI galės vykdyti bei priimti tokius informacijos srautus ir kiekius tinkamai? Ją netinkamai užfiksavus, verslai ar kitos organizacijos gali patirti dar didesnius nuostolius jeigu dėl to negaus subsidijų už priverstines darbuotojų prastovas ar patirs kitas teisines pasekmes.
Dėl subsidijos darbdaviams ekstremalios situacijos metu išlaikantiems darbo vietas
Vyriausybės siūlymu Seimas pakeitė neseniai užimtumo įstatyme priimtus kompensavimo modelius jį padidinant iki 70 arba 90 proc. dydžio subsidijas darbdaviams nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Be to, darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei minimali alga, padidės ir valstybės subsidija. Pirmuoju, 70 proc. subsidijos atveju, valstybės subsidijos lubos sieks ne daugiau nei 910,5 eurų bruto „ant popieriaus“, antruoju 90 proc. subsidijos atveju – ne daugiau nei 607 Eur bruto „ant popieriaus“.
Tai reiškia, kad jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 minimalios algos. Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.
Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, neatleidžiant darbuotojų darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia. To nesilaikius darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo privalės grąžinti visą iki nurodyto sprendimo priėmimo jam išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą gautą už darbuotoją. Be to vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse darbdaviai galės dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidijas darbo užmokesčiui.
Dėl subsidijų savarankiškai dirbantiems
Savarankiškai dirbantys asmenys kreiptis dėl fiksuotos 257 Eur išmokos per mėnesį į Užimtumo tarnybą jau taip pat gali nuo balandžio 6 dienos. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui pagal įstatymą turės būti paskirta per trumpą 3 darbo dienų laiką nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą, nors paraiškos bus pradėtos tikrinti tik įsigaliojus Seime priimtiems įstatymų pakeitimams. Seimas pritarė, kad kompensacijas gautų didesnis ratas savarankiškai dirbančių asmenų. Savarankiškai dirbančiam asmeniui išmoka bus mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį ir sieks 257 Eur. Jei išmoka bus mokama už nepilną mėnesį, ji bus proporcingai mažesnė.
Kaip viešai skelbia Užimtumo tarnyba nustatyto 257 Eur dydžio subsidija bus mokama, jeigu savarankiškai dirbantis atitiks visas šias sąlygas:
- Savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki dienos, kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną.
- Ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių.
- Neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ir „Sodrai“ (atidėti įsiskolinimai netrukdo).
- Neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas būtų nutraukiamas, kai Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną (užtenka vieno iš šių režimų atšaukimo) arba asmuo neatitinka bent vienos iš sąlygų.
Savarankiškai dirbantys asmenys – tai individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ar pajamas iš sporto bei atlikėjo veiklos.
Daugiau apie teisinius aspektus, verslo ir darbuotojų teises bei prievoles karantino metu galima sužinoti čia: https://justicija.eu/naujienos/.
Teisininkas Vaidas Šalaševičius
