Prasidėjus mokslo metams vaikai vėl aktyviai dalyvauja eisme – dar esant šiltiems orams dažniau naudojasi paspirtukais, dviračiais ir net motoroleriais.
Tačiau daugiau nei 60 proc. šalies vairuotojų pastebi moksleivius važiuojant mikrojudumo priemonėmis be jokių apsaugų, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas. Ekspertų teigimu, šalmų ir kitų apsaugos priemonių ignoravimas gali lemti rimtas pasekmes sveikatai patekus net į nedidelę avarinę situaciją.
Su šalmu − sunkių traumų rizika 70 proc. mažesnė
Remiantis tyrimo duomenimis, apsaugos priemonių nedėvėjimas išlieka plačiai paplitusi problema visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos – tiek miestuose, tiek rajonuose ir kaimo vietovėse apie 60 proc. gyventojų pastebi moksleivius eisme nedėvint jokių apsaugų.
Tokia tendencija atskleidžia opią problemą – vaikai, važiuodami dviračiu ar paspirtuku be šalmų ir kitų apsaugų, patenka į aukštesnės eismo dalyvių rizikos grupę, sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.
„Tyrimas išryškina aiškų atotrūkį tarp saugaus dalyvavimo eisme standartų ir realios vaikų elgsenos keliuose ir rizikų, su kuriomis jie susiduria judėdami net ir nedideliu greičiu kelyje. Net menki incidentai gali lemti traumas ir sveikatos sutrikdymus, todėl apsaugos priemonių naudojimas yra būtina ir neatsiejama saugaus eismo dalis“, – sako A. Kazlauskienė.
Vos 6 proc. respondentų nurodo fiksavę eisme dalyvaujančius vaikus, kartu dėvint šalmą ir kitas papildomas apsaugas, apie penktadalis (22 proc.) – dėvint vien tik šalmą, rodo tyrimas. Ekspertė pažymi, kad būtent šalmas yra viena iš svarbiausių priemonių, reikšmingai mažinanti gyvybei pavojingų galvos traumų tikimybę.
„2024 m. Europos kelių saugumo stebėjimo agentūros (ERSO) ataskaitoje teigiama, kad šalmų naudojimas vidutiniškai 70 proc. sumažina sunkių galvos smegenų sužalojimų riziką. Tai patvirtinta, vertinant motociklininkų ir dviratininkų praktikas, todėl ne mažesnis rizikos sumažėjimas užtikrinamas važiuojant ir paspirtukais ar kitomis mikrojudumo priemonėmis“, – teigia A. Kazlauskienė.
Populiariausi gatvėse – paspirtukai
Nors moksleiviai vengia dėvėti šalmus ir kitas apsaugas, jie įprastai pastebimi eisme judantys greitį galinčiomis išvystyti mikrojudumo priemonėmis. Visų pirma, paspirtukais (76 proc.) ir dviračiais (55 proc.), kiek rečiau motoroleriais (26 proc.), riedlentėmis (14 proc.) ir riedučiais (11 proc.). Tokį pasirinkimą lemia keli veiksniai – šios priemonės patogios kasdieniam susisiekimui, užtikrina mobilumą miestuose, kartu suteikia ir savarankiškumo, pažymi ekspertė.
„Vis dėlto, būtent šis patrauklumas kartu reiškia ir didesnę riziką, nes augantis greitis bei intensyvesnis judėjimas eismo sraute reikalauja brandesnio saugumo suvokimo, kurio moksleiviams dar trūksta. Todėl itin svarbu, kad vaikai būtų tinkamai aprūpinti apsaugos priemonėmis, o jų naudojimas taptų ne išimtimi, bet kasdieniu įpročiu“, – akcentuoja A. Kazlauskienė.
Ekspertė priduria, kad elektrinės mikrojudumo priemonės taip pat naudojamos vis plačiau, todėl apsaugų dėvėjimo klausimas tampa ypač aktualus. Tai patvirtina ir pastarieji teisėkūros procesai – šių metų pavasarį LR Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis siūlyta griežtini važiavimo elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis tvarką.
„Šiuo metu šalmo dėvėjimas yra privalomas jaunesniems nei 18 metų vairuotojams. Tai svarbus žingsnis, nes būtent moksleiviai yra vieni aktyviausių šių transporto priemonių naudotojai ir kartu viena iš labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių grupių. Nuoseklus šio reikalavimo laikymasis gali ne tik reikšmingai sumažinti traumų skaičių, bet ir padėti išvengti sunkių, ilgalaikių pasekmių sveikatai“, – sako A. Kazlauskienė.
Visą rugsėjį − moksleiviams draudimo apsauga nuo nelaimų keliuose
Tyrimo duomenimis, beveik trečdalis (31 proc.) respondentų mano, kad moksleivių švietimui skirtų informacijos bei edukacijos priemonių turėtų būti daugiau, o daugiau nei penktadalis (21 proc.) pažymi, jog šios informacijos akivaizdžiai trūksta.
Todėl, kaip ir kiekvieną rugsėjį, „Lietuvos draudimas“ vykdo akciją „Apsaugok mane“, kurios metu visi moksleiviai automatiškai apdraudžiami nuo nelaimingų atsitikimų gatvėse ir keliuose iki 5 tūkst. eurų suma.
„Mūsų tikslas – ne tik suteikti finansinę apsaugą, bet ir ugdyti vaikų sąmoningumą. Šiemet darbuotojai mokyklose ves interaktyvias saugaus eismo pamokas, siekdami prisidėti prie vaikų saugumo kelyje ir parodyti, kad šalmas, atšvaitai bei kitos apsaugos turi tapti natūralia kasdienio saugumo dalimi“, – sako A. Kazlauskienė.
„Apsaugok mane“ yra viena iš seniausių socialinės atsakomybės iniciatyvų Lietuvoje, kurią „Lietuvos draudimas“ pradėjo organizuoti nuo 2000 metų.
Daugiau informacijos apie akciją „Apsaugok mane“ ir pradinių klasių registracija į saugaus eismo pamokas: https://www.ld.lt/apsaugok-mane.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai, gyvenantys įvairiose šalies vietose ir atstovaujantys amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.