Siekiant gerinti sąlygas verslui ir investicijoms, per artimiausius dvejus metus Lietuvoje numatoma plėtoti kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, būtiną patogioms transporto jungtims su šalies laisvosiomis ekonominėmis zonomis (LEZ).
„Susisiekimo sektorius turi didelį potencialą skatinti Lietuvos ekonomiką, kurti pagrindą verslo plėtrai ir svariai prisidėti pritraukiant į šalį užsienio investicijas. Artimiausių metų perspektyvoje daug dėmesio skirsime transporto jungtims su šalies laisvosiomis ekonominėmis zonomis, kad gerėtų verslo sąlygos jose jau įsikūrusiems investuotojams bei augtų patrauklumas naujoms gamybos įmonėms, logistikos ir krovinių paskirstymo centrams“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Geresnė infrastruktūra – visoms šalies LEZ
Ministro R. Masiulio teigimu, geresnės transporto arterijos pasieks kiekvieną iš septynių Lietuvos LEZ, veikiančių Akmenėje, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje ir Šiauliuose.
Naujomis susisiekimo galimybėmis išsiskirs Kaunas ir Klaipėda – į čia esančias LEZ ves naujos tiek kelių, tiek geležinkelių jungtys. Geriau pasiekti pramonės įmones Akmenės LEZ padės specialiai tiesiama nauja geležinkelio atšaka. Susisiekimą su Marijampolės ir Panevėžio LEZ gerins tęsiami magistralės „Via Baltica“ modernizavimo darbai, Kėdainių LEZ bus naudinga tiek netoliese einanti „Via Baltica“, tiek šiais metais numatomi rekonstruoti krašto kelių ruožai Panevėžio ir Ukmergės link.
Kauno LEZ
Pagrindiniam įvažiavimui į Kauno LEZ pagerinti jau šiais metais magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 8,26 kilometre bus pradėta statyti skirtingų lygių sankryža – šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo rangos darbų pirkimus. Numatoma pastatyti viaduką, nutiesti jungiamuosius kelius. Tai padidins šio transporto mazgo pralaidumą, pagerins susisiekimą Kauno ir Daugpilio kryptimis. Numatoma darbų pabaiga – 2020 m.
Naujų mobilumo ir logistikos galimybių Kauno LEZ suteiks į šią teritoriją planuojama tiesti apie 5 km ilgio geležinkelio atšaka. Dėl parengiamųjų darbų 2018 m. pasirašyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Kauno rajono savivaldybės sutartis. Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ši nauja geležinkelio linija taps integralia nacionalinės infrastruktūros dalimi, o investuotojai pagal poreikį galės prie jos prisijungti privažiuojamaisiais geležinkelio keliais. Geležinkelio atšaką į Kauno LEZ numatoma pradėti eksploatuoti iki 2021 m. pabaigos.
Iki šiol Kauno LEZ neturėjo geležinkelio jungties, o artimiausias geležinkelio ruožas driekiasi nuo Palemono iki Gaižiūnų. Būsima geležinkelio jungtis Kauno LEZ besikuriančioms gamybos įmonėms leis naudotis visomis geležinkelio logistikos galimybėmis – tiek atsivežant gamybos žaliavas, tiek pagamintą produkciją išvežant vartotojams.
Klaipėdos LEZ
Susisiekimą su Klaipėdos LEZ pagerins ties šia teritorija planuojama krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožo nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstrukcija, kurios metu numatoma įrengti skirtingų lygių sankryžą. Darbai bus vykdomi etapais, šiuo metu rengiamas techninis projektas.
Atsižvelgdami į Klaipėdos LEZ plėtrą ir siekdami pagerinti krovinių gabenimą LEZ teritorijoje, 2018 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengė geležinkelio kelio iki Klaipėdos LEZ atvedimo techninius sprendinius ir pateikė juos Klaipėdos miesto savivaldybei.
Akmenės LEZ
AB „Lietuvos geležinkeliai” įsipareigojo išplėsti geležinkelio infrastruktūrą šiaurės Lietuvoje ir nutiesti privažiuojamąjį geležinkelį, kuris Akmenės LEZ statomą gamyklą sujungs su magistraliniu geležinkelio tinklu. Rangos darbų konkursas jau paskelbtas, o geležinkelio liniją numatoma nutiesti iki 2019 m. rugsėjo.
Taip bus užtikrinta krovinių logistika šiuo metu Akmenės LEZ Vakarų medienos grupės statomai 140 mln. eurų vertės medžio drožlių plokščių gamyklai, planuojančiai pradėti veikti 2020 m. pradžioje.
Panevėžio LEZ
Patogesnes sąlygas gamybos, logistikos ir sandėliavimo paslaugų plėtrai Panevėžio LEZ sudarys planuojamas išvažiavimas į pagrindinę Baltijos šalis jungiančią magistralę „Via Baltica“. Šiuo metu rekonstruojamas Panevėžio aplinkkelis – magistralei „Via Baltica“ priklausantis kelias A17. 2018 m. pabaigoje šio aplinkkelio 6,1 kilometre įrengta „turbo“ žiedinė sankryža, dar viena tokia sankryža bus 15,42 kilometre.
Panevėžio aplinkkelis, kurio bendras ilgis – apie 22 km, platinamas nuo 2 iki 3 eismo juostų, pirmieji 3 km jau praplatinti iki 4 eismo juostų. Kelyje taip pat rekonstruojami tiltai ir viadukai, įrengiamos inžinerinės eismo saugos priemonės. Rekonstrukcijos darbus numatoma baigti 2019 m.
Šiaulių LEZ
Artimiausioje ateityje naujas kelias Šiaulių LEZ teritoriją sujungs su magistraliniu keliu A9 Panevėžys–Šiauliai (Kairių aplinkkeliu), taip pat planuojamos kelio atšakos iki Šiaulių miesto Aviacijos ir Prošiūnų gatvių bei P. Motiekaičio gatvės ruožas iki miesto ribos – Šiaulių LEZ. Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo konkursą techninio projektavimo darbams atlikti.
Kėdainių LEZ
Susisiekimą su Kėdainių LEZ gerins modernizuojama magistralė „Via Baltica“, be to, šiais metais planuojama rekonstruoti krašto kelius iš Kėdainių Panevėžio ir Ukmergės kryptimis. Bus rekonstruojamas kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruožas nuo 5,00 iki 16,90 km bei kelio Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė ruožas nuo 30,88 iki 40,27 km.
Marijampolės LEZ
Prie magistralės „Via Baltica“ įsikūrusi Marijampolės LEZ jau gali naudotis ką tik modernizuotos magistralės privalumais. 2018 m. baigus rekonstrukciją, visas „Via Baltica“ ruožas tarp Kauno ir Marijampolės yra išplatintas nuo 2 iki 4 eismo juostų ir atitinka automagistralei keliamus reikalavimus. Šiuo metu taip pat rengiamasi tolesnei „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos (A5 kelias nuo 56,83 km iki 97,06 km). Tikimasi, kad 2020 m. bus pradėti šio daugiau nei 40 km ilgio ruožo projektavimo ir statybos darbai, o 2022 m. kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų.
