Istorinėje literatūroje įprastai miestų ištakos siejamos su pirmąja rašytiniame šaltinyje užrašyta žinia. Mūsų protėvių baltų genčių, pilių, miestelių, upių ir ežerų vardai dažniausiai aptinkami kaimynų, kryžiuočių ir slavų kronikose, metraščiuose. Jau XIV amžiuje kryžiuočių kelių per Sūduvą aprašymuose paminėta Vilkaviškio krašto vietovardžiai: Širvinta, Liepona, Rausvė, Vištytis. Kryžiuočių kelių į Kauno, Darsūniškio, Merkinės pilis aprašymuose 1384 metais rugpjūčio 1 d. (Šv. Petro išvadavimo diena) paminėta Šiaudiniškių vietovė. Tad ši data yra lyg ir kaimelio gimtadienis.
Panašiai gimtadieniai buvo nustatyti ir didiesiems miestams. Vilnių 1323 metais savo laiškuose Vokietijos miestams pamini kunigaikštis Gediminas, užrašydamas ir tikslią parašymo datą, sausio 25 –ąją. Kronikininkas Vygandas Marburgietis savo kronikoje 1361 m. pamini Kauną. Daugelio Lietuvos miestų ir miestelių, kaimų vardai siejami su bažnyčių pastatymo data, parapijų vizitacijomis, žemės dovanojimo aktais.
Bene patikimiausiu šaltiniu, tikslinant Vilkaviškio ir jo miestelių, kaimų pirmojo paminėjimo datas, laikoma kunigo istoriko Jono Totoraičio parašyta išsami studija ,,Sūduvos Suvalkijos istorija“. Knygos autorius iš bažnyčių archyvų surinko gausią istorinę medžiagą. Kruopščiai parengtas darbas neprarado savo vertės ir šiuolaikiniais laikais visiems, kurie domisi Sūduvos Suvalkijos istorija.
Iš J. Totoraičio veikalo galime nustatyti tikslias kai kurių vietovių paminėjimo datas. Gan tiksli Lankeliškių paminėjimo data – 1609 metų liepos 18 d., kai karalius Žygimantas III užrašė bažnyčiai 6 valakus žemės.
Savo gimtadienį turi ir Pajevonys. Tai rugsėjo 27 diena. J. Totoraitis rašo, kad karaliaus Stepono Batoro žmona Ona Jogailaitė liepė pastatyti Pajevonyje bažnyčią ir kunigo išlaikymui 1589 m. rugsėjo 27 d. užrašė 9 valakus žemės.
Apie Virbalio įkūrimą J. Totoraitis rašo, kad ,,palei plačią Prūsų ribą karalienė Bona įkūrė po vieną kaimą ir apie 1540 metus Punios girioje Naująją Valią arba Virbalį. Tuos naujus kaimus ir Virbalį, ji priskyrė prie Jurbarko. 1555 m. ji pastatė Virbalyje bažnyčią, pirmąją šiaurinėje Sūduvos dalyje ir priskyrė ją prie Žemaičių diecesijos.“ 1593 m. Virbalis gauna Magdeburgo (savivaldos) teises ir herbą.
Ar Vilkaviškio miestas gali turėti tikslią savo gimimo datą? Deja, iš J. Totoraičio veikalo to tiksliai nustatyti negalime.
Kaimynai šakiečiai savo miesto gimtadieniu pasirinko 1599 metus, nes tais metais dalijant Gelgaudiškio turtus dalybų akte paminėtas Šakaičių kaimas.
Istorikas J. Totoraitis taip aprašo Vilkaviškio vardo paminėjimo istoriją: ,,Kojelavičius savo rašte, išspausdintame 1650 metais, paminėjo Paširvintį (Alvitą), priklausantį prie Užgirio dekanato, kuriame tada buvo šios bažnyčios: Pajevonys (1586), Vištytis (1560), Alvitas (1617)., Lankeliškiai (1609), Vilkaviškis (1620), Punskas (1597). Vilkaviškyje bažnyčia statoma todėl, kad Birštono girios lankytojui Prienų seniūnui, nepatogu buvo, kad kaimai, jo girios pakraštyje įkurti, priklausytų bažnyčiai, esančiai kitoje seniūnijoje. Dėl to, kad tik Paširvintyje buvo įkurta 1617 m. parapija, Prienų seniūnas, didelis ponas Steponas Pacas, didžiojo kunigaikščio raštininkas, Vilkaviškyje 1620 m. stato medinę bažnyčią Švč. Marijos Panos Aplankymo vardu.“ (Sūduvos Suvalkijos istorija, Marijampolė, 2003, I d. psl. 504). Tituliniai Vilkaviškio Katedros atlaidai švenčiami gegužės 26 d. Tad gal šią dieną galėtume laikyti miesto pradžios ženklu, jo gimtadieniu?
Miesto gimtadieniu laikytini ir 1660 metai, kai karalius Jonas Kazimieras jam suteikė miesto teises. Jeigu Varšuvos senųjų aktų archyve pavyktų rasti šį dokumentą su tikslia paskelbimo data, ji galėtų tapti ir gan tikslia miesto gimtadienio data.
Svarbūs ir 1697 metai, kai karalius Augustas II patvirtino miesto teises ir miesto herbą tamsiai raudoną leliją mėlynajame fone. 1791 metais karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Vilkaviškį paskelbė laisvu ir miesto privilegijas patvirtino.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus rengia parodą, skirtą Vilkaviškio vardo paminėjimo 400-čiui. Šia proga kreipiamės į visus Pasaulio vilkaviškiečius, prašydami peržiūrėti savo asmeninius archyvus – gal juose rasite senų miesto vaizdų, gal vertingų dokumentų ar įdomių rašytinių šaltinių, kuriuose atsispindėtų nors menkiausia miesto istorijos dalelė. Tai gali būti nepaprastai vertingas indėlis, kuriant miesto istoriją. Ruošdami parodą tikimės sulaukti senojo Vilkaviškio fotografijų iš vilkaviškiečių, gyvenančių Lietuvoje ar užsienyje, JAV, Australijoje, Izraelyje, Kanadoje, albumų. Turintys senų Vilkaviškio miesto fotografijų ar rašytinės medžiagos prašomi siųsti į muziejų adresu Dvaro g. 6, Paežerių k., Šeimenos sen., LT-70372 Vilkaviškio raj., arba suskaitmenintas kopijas elektroniniu paštu [email protected].
Senojo miesto fotografijų daugiausia yra išsaugoję išeiviai žydai. Aleksanderis Kochanskis, atvykęs iš Merilendo valstijos (JAV), muziejuje paliko jo tėvo fotografuotus 1915-1920 m. Vilkaviškio vaizdus, katedros, čiuožyklos prie dabartinės bibliotekos, šeimos narių fotografijas. Nuotraukoje: Vilkaviškio katedra 1915 metais iš Vokiečių mokyklos pastato kiemo. Publikuojama pirmą kartą. Iš Aleksanderio Kochanskio sūnaus šeimos archyvo.
Istorikas, muziejininkas Antanas Žilinskas
