„Tik neimk iš nepažįstamojo saldainių“, – šitą frazę, būdami vaikai iš savo tėvų girdėjome ne kartą. O suaugę dar ir šiandien kartoja tai savo mažiesiems. Vis dėlto šiuolaikiniame pasaulyje pavojų slypi daugiau. O viena sunkiausiai pastebimų grėsmių vaikams ir paaugliams tai „groomingas“ arba kitaip – viliojimas.
Kaip atpažinti „groominimą“ ir nuo jo apsaugoti vaikus, pataria vaiko teisių gynėjai kartu su smurto prevencijos platformos „Ribologijos“ bendraįkūrėja Rugile Butkevičiūte.
Žiūrėkite šviečiamųjų filmukų ciklą „Groomingas. Kas tai ir kaip nuo jo apsaugoti vaikus?“ Vaiko teisių TV YouTube kanale.
„Groomingas“ arba kitaip viliojimas – tai suaugusio žmogaus tikslingas bandymas užmegzti ryšį su vaiku, kad galėtų juo manipuliuoti, pelnyti pasitikėjimą ir galų gale išnaudoti.
„Nepilnamečių viliojimas yra grėsmė, kurią galime įveikti tik dirbdami kartu: tėvai, bendruomenė ir valstybė. Mums svarbu, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje augtų saugioje, jį palaikančioje aplinkoje. Todėl visos priemonės, padėsiančios geriau atpažinti ir suprasti, koks elgesys su vaikais yra netinkamas, labai svarbios. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie to, kad vaikai būtų saugūs ir girdimi“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pirmiausia pataria nepamiršti, kad stipriausia apsauga nuo grėsmių yra artimas ryšys tarp tėvų ir vaikų: „Kai vaikas jaučia, kad gali atvirai pasidalinti savo patirtimis ir nerimu, rizika tapti manipuliacijų auka gerokai sumažėja. Kalbėkimės su vaikais ne tik apie pavojus, bet ir apie jų kasdienybę – taip ugdomas tarpusavio pasitikėjimas, kuris tampa tvirčiausia gynyba nuo viliojimo.“
Smurto prevencijos platformos „Ribologija“ bendrąįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė pastebi, kad šiais laikais dažniausiai „groomingas“ vyksta internetu: per socialinius tinklus, žaidimų platformas ar žinučių programas. Tačiau pavojus gali slypėti ir artimoje aplinkoje – bendruomenėje, sporto klube, būreliuose: „Užmezgama draugystė ir vaikas pradeda pasitikėti tuo žmogumi. O tada prasideda, pavyzdžiui, šantažas. Dažniausiai tai yra seksualinis, finansinis išnaudojimas arba prekyba žmonėmis.“
Kaip veikia nepilnamečių viliotojai?
Svarbiausia suprasti, kad „groomingas“ nėra atsitiktinis veiksmas – tai lėtas, iš anksto planuotas manipuliacijos procesas. Nepilnamečių viliotojas pirmiausia siekia sukurti emocinį ryšį: rodo išskirtinį dėmesį vaikui, giria, domisi jo gyvenimu, dalinasi „paslaptimis“, o kartais net dovanoja dovanas. Tikslas – kad vaikas imtų pasitikėti suaugusiuoju labiau nei savo tėvais ar kitais artimaisiais.
Vienas iš pavojingiausių viliojimui būdingų bruožų – tai paslapties atmosfera. Vaikai dažnai skatinami niekam nepasakoti apie tokią „draugystę“. Tokia dinamika sukelia vaikui sumišimą, kaltę, o kartais – net iliuziją apie romantinius ar draugiškus santykius.
„Šias raudonas vėliavėles labai sunku pastebėti, nes vaikai jaučia kaltę. Tad tėvų bei kitų žmonių, esančių vaikų artimoje aplinkoje, atsakomybė – sukurti ir puoselėti ryšį su vaiku. Kad vaikas žinotų, kad gali kreiptis pagalbos, kad bus išklausytas, suprastas ir niekas jo nekaltins“, – pataria R. Butkevičiūtė.
Kaip atpažinti pavojų?
Vaiko teisių gynėjai kartu su „Ribologija“ tėvams ir globėjams pataria, jeigu vaikas ima slapukauti, dažniau nei įprastai leidžia laiką telefone, išgyvena nuotaikų kaitą, tampa neramus arba priešingai – pernelyg linksmas be paaiškinamos priežasties, tai gali būti ženklas, kad kažkas neįprasto vyksta vaiko gyvenime.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei atsiranda netikėtų dovanų, naujų „draugų“, apie kuriuos vaikas nenori kalbėti, arba jei keičiasi įpročiai – valgymas, miegas, mokymosi rezultatai.
Geriausia prevencija – santykio su vaiku kūrimas. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog bet kokiu atveju jis gali kreiptis į tėvus ar kitus suaugusiuosius. Pokalbiai apie saugumą internete, privatumo ribas, nuotraukų dalijimosi pavojus ar net vaidmenų žaidimai, kai imituojamos rizikingos situacijos, padeda vaikui jaustis saugiau ir gebėti atpažinti manipuliaciją.
Jeigu kyla įtarimas, kad vaikas galėjo patekti į „groominimo“ situaciją, svarbiausia – reaguoti. Ne kaltinti vaiką, o švelniai kalbėtis, klausytis, rinkti informaciją. Svarbu kiek įmanoma greičiau kreiptis pagalbos: į policiją, vaiko teisių gynėjus, psichologą.
Tik stiprindami vaikų pasitikėjimą savimi, ugdydami kritinį mąstymą ir palaikydami artimą ryšį su vaikais, galime sumažinti riziką ir padėti jiems atpažinti netikrus draugus.
Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Daugiau informacijos apie „grooming“ prevenciją „Ribologijos“ socialiniuose tinkluose Instagram ir Facebook.
