Šeimos saugumas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios lietuviai sudaro gyvybės draudimo sutartis. Naujausias tyrimas atskleidė, kad, rūpindamiesi artimųjų finansiniu saugumu, išmokos gavėjais gyventojai renkasi ir suaugusius vaikus, ir senstančius tėvus, tačiau dažniausiai gyvybės draudimo sutartys sudaromos sutuoktinių naudai.
Gyvybę draudžiasi ir dėl tėvų
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, gyvybės draudimo sutartį turi beveik trečdalis respondentų (29 proc.), dar 11 proc. planuoja tokią sutartį sudaryti. Daugiau nei pusė (51 proc.) iš jų kaip pagrindinę priežastį sudaryti gyvybės draudimo sutartį nurodė norą, kad šeima būtų saugi maitintojo netekties atveju.
„Ištikus nelaimei, gyvybės draudimo išmoka būna svari paspirtis. Apsidrausti gyvybę ypač rekomenduojama tais atvejais, kai šeimoje dirba tik vienas narys arba kai yra prisiimta finansinių įsipareigojimų. Būsto paskolą ar kitus finansinius įsipareigojimus kaip priežastį sudaryti gyvybės draudimo sutartį nurodė ketvirtadalis apsidraudusiųjų.
Tačiau gyvenimo aplinkybių, skatinančių pasirūpinti artimųjų saugumu, būna įvairių. Gyvybę žmonės draudžiasi ir susilaukę vaikų, ir galvodami, kaip finansiškai išsilaikys senstantys tėvai, jeigu mums kas nors nutiktų“, – kalba LGDĮA prezidentas Giedrius Rimša.
Beveik pusė respondentų gyvybės draudimo išmokos gavėjais nelaimės atveju nurodė savo sutuoktinius (47 proc.), tarp jų dažniau yra vyrai. Tyrimas atskleidė, kad moterys dažniau linkusios rūpintis savo jau suaugusiais vaikais. Pilnamečius vaikus kaip gyvybės draudimo išmokos gavėjus iš viso nurodo 22 proc. respondentų. Penktadalis (20 proc.) respondentų, dažniau – didmiesčių gyventojai, gyvybę draudžiasi galvodami apie senstančius tėvus, 19 proc. respondentų nurodo nepilnamečius vaikus.
Nori gauti kokybiškesnį gydymą ir reabilitaciją
Antroje vietoje tarp gyvybės draudimo priežasčių rikiuojasi galimybė turėti papildomas apsaugas nuo kritinių ligų ar traumų – ją nurodė 39 proc. apsidraudusiųjų. G. Rimšos nuomone, tai ne tik rodo norą pasirūpinti savo saugumu, bet ir yra ženklas, kad gyventojai nėra tikri dėl sveikatos apsaugos sistemos resursų bei siekia turėti papildomų galimybių.
„Draudimas nuo kritinių ligų nuo pačių ligų neapsaugo, tačiau gyventojai supranta, kad, susirgus rimta liga, papildomi pinigai gali padėti gauti greitesnį ir kokybiškesnį gydymą bei reabilitaciją. Kartais galimybė kuo greičiau atlikti reikiamus tyrimus arba gauti valstybės nekompensuojamą gydymą gali būti gyvybės ar mirties klausimas“, – pažymi G. Rimša.
Draudžiantis gyvybę, galima pasirinkti rizikos draudimo apsaugą be kaupimo arba ne tik apsidrausti gyvybę, bet ir kaupti lėšas savo senatvei ar vaikų ateičiai. Galimybė sukaupti pinigų pensijai yra svarbi 37 proc. respondentų, turinčių gyvybės draudimo sutartį arba planuojančių ją sudaryti. 21 proc. respondentų gyvybės draudimą renkasi dėl galimybės apdrausti vaiką ir sukaupti lėšų jo savarankiško gyvenimo pradžiai.
Apie tyrimą
LGDĮA užsakymu atlikto tyrimo metu apklausta 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje, naudojant kombinuotą metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview). Tyrimą 2024 m. spalio 18-29 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
