Ketvirtadienio vakarą Kalvarijoje nuaidėjo išskirtinis renginys – po ilgai trukusios rekonstrukcijos duris plačiai atvėrė Kalvarijos savivaldybės kultūros centras. Atgimęs pastatas, ilgą laiką buvęs svarbia vietos kultūros širdimi, nuo šiol pasitinka visuomenę moderniomis, patogiomis ir kūrybai pritaikytomis erdvėmis.
Atsinaujinęs centras ne tik pakeitė savo išvaizdą – jame įrengta šiuolaikinė garso ir apšvietimo technika, patogesnės žiūrovų vietos, nauja scenos įranga. Visa tai leis Kalvarijai drąsiau žengti į kultūrinių iniciatyvų ir meninių projektų ateitį.

Simbolinė pradžia – šviesos ir judesio pasakojimas
Šventinis vakaras prasidėjo netradiciškai – ne iškilmingomis kalbomis, o performatyviu meniniu pasirodymu, kuris kvietė žiūrovus išgyventi akimirką šviesoje ir tyloje. Užgesus šviesoms salėje, pasirodymas sujungė teatrą, muziką, šokį ir vizualinį meną.

Scenoje pasirodę aktoriai, kvietė susimąstyti apie žmogaus ryšį su pasauliu ir su savimi – „veidrodiniai žmonės“ – paslaptingos figūros, atspindinčios žmogaus tapatybės dvilypumą, jo vidinius prieštaravimus ir nuolatinį siekį pažinti save. Jų pasirodymas tapo metafora apie tai, kaip kultūra padeda pamatyti ne tik išorę, bet ir vidinį pasaulį.

Šokio duetai subtiliai perteikė emocinį virsmą – nuo sustingimo iki atgimimo, nuo vienatvės iki bendrumo. Aktorių performansas „Rankos“ simbolizavo jungtį tarp žmonių, pasitikėjimą ir tarpusavio atramą – temas, kurios ypač artimos mažų bendruomenių gyvenimui.

Muzika, šviesa ir šokis – kaip vientisa istorija
Muzikinė programa sklandžiai pynėsi su scenos veiksmais: kiekvienas kūrinys lydėjo naują pasakojimo etapą. Skambėjo jausmingi duetai, simbolinės meilės scenos, jautrūs muzikos ir poezijos dialogai. Vakaro kulminacija tapo šokio pasirodymas su švieselėmis, kai visa scena pasinėrė į tamsą, o šviesos judesys sukūrė tarsi gyvą paveikslą – tylų, trapų, bet kupiną vilties.

Šis reginys ne tik sužavėjo žiūrovus, bet ir tapo tarsi metafora pačiam kultūros centro atgimimui – iš tamsos į šviesą, iš tylos į kūrybinį skambesį.
Žodis – bendruomenei ir kūrėjams
Po meninės programos atėjo eilė iškilmingajai programos daliai.
Į sceną buvo pakviestas Kalvarijos Švč. M. Marijos Vardo parapijos klebonas kun. teol. lic. Algirdas Žukauskas, kuris palaimino atgimusį kultūros židinį ir priminė, kad menas visais laikais buvo bendruomenės stiprybės ir dvasingumo šaltinis.

Sveikinimo žodį tarė Kalvarijos savivaldybės kultūros centro direktorė Jurgita Arelienė, padėkojusi visiems, kurie prisidėjo prie šio projekto – nuo architektų, statybininkų ir techninių darbuotojų iki menininkų, padėjusių organizuoti atidarymo šventę.

Šventėje apsilankė ir Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas, kuris pabrėžė, kad atnaujintas centras yra investicija į miesto ateitį: „Ši vieta – ne tik scena, tai erdvė, kurioje gimsta idėjos, kur susitinka kūrėjai ir žiūrovai, kur auga mūsų vaikai ir stiprėja bendruomenė.“
Kultūros atgimimas – visos bendruomenės pergalė
Šventėje dalyvavę garbingi svečiai džiaugėsi Kalvarijos pavyzdžiu, kai mažesnė savivaldybė geba drąsiai investuoti į kultūrą ir kurti erdvę atvirą visiems. Po oficialių kalbų skambėjo rami muzika, užpildžiusi salę jaukumu ir padėkos jausmu.

Šis vakaras tapo ne tik naujo kultūros centro atidarymu, bet ir bendruomenės šventės simboliu. Kalvarijos gyventojai dar kartą įsitikino, kad kultūra – tai ne prabanga, o būtinybė. Ji telkia, įkvepia, skatina kūrybą ir išlaiko gyvą vietos dvasią.

Atsinaujinęs Kalvarijos kultūros centras jau netrukus pakvies į koncertus, spektaklius, parodas, edukacijas, kūrybines dirbtuves ir kitus renginius. Tai vieta, kurioje susitiks praeitis ir ateitis, tradicijos ir naujos idėjos, o kiekvienas lankytojas ras savąją kultūros šviesos kibirkštį.

