Vienas iš pirmųjų pavasario pranašų Lietuvoje – Kaziuko mugė. Šiai šventei ruošėsi ne tik Daugų Valdo Mirono gimnazijos mokiniai, jų šeimos nariai, bet dalyvavo ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, Alytaus rajono padalinio Šeimos paramos centras bei Alytaus rajono neįgaliųjų draugija. Šių metų kermošius, nežiūrint į šaltį ir aplinkui stūksantį sniegą, skambėjo pavasarine gaida, lydima geros nuotaikos, šventinio šurmulio ir žavesio. Buvo prekiaujama rankų darbo įvairiais dirbiniais, riestainiais, pyragais. Visi pirko ir gyrė. Retas namo grįžo tuščiomis rankomis. Nešėsi namiškiams lauktuvių iš Kaziuko mugės, pinigines pakratę, gardžių pyragų, gražių darbelių įsigiję.
Prekiaudami mokiniai mokėsi ne tik kultūringai bendrauti, derėtis, bet ir džiaugtis draugų sukurtais meniškais dirbiniais, pasisemti kūrybinių idėjų. Dažnas prekiautojas sakė, kad pelnas nėra svarbiausia, o smagu pajausti „tikrą gyvenimą“.
Kermošiaus akimirkas užfiksavo mokytojas Raimundas Jomantas.
Kazimieras – amatininkų globėjas, todėl ši diena minima kaip didelė šventė. Seniau žmonės sakydavo: jei per Kazimierines tirpsta sniegas, tai prasideda pavasaris. Lietingas kovas pranašauja prastus metus, o jei kovas šaltas – gegužė būsianti šilta.
Noras nuspėti būsimus orus, vertė mūsų protėvius akylai stebėti aplinką. Sakoma, kad pirmosios keturios kovo dienos prognozuoja keturis metų laikus. Žmonės, laukdami pavasario, visaip bandydavo spėti orus, tikėdamiesi, kad metai bus geri ir derlingi.
Vos tik pasirodo pirmieji pavasario ženklai, žmonės laukia šios šventės. Kas norėdami kokį dirbinį įsigyti, kas skanių raguolių paragauti, o kas tiesiog smagiai pasišokti.
Pradinių klasių mokytoja Danutė Jakubavičienė, šokio mokytoja Alvyra Mikailionienė
