Vaiko teisių gynėjai sako, kad visos skaudžios ir nepatogios temos gali būti sprendžiamos tik garsiai prabylant apie jas. Viena iš tokių temų yra seksualinis smurtas prieš vaikus. Neretai klaidingai manoma, kad labiausiai pažeidžiamas amžius yra paauglystė, tačiau vaiko teisių gynėjų praktika rodo, kad didelę riziką nukentėti ir būti neidentifikuotiems, tad ir likti be pagalbos, turi maži vaikai.
Taip yra dėl to, kad mažam vaikui gali stigti gebėjimo suprasti nederamą elgesį su juo, net gali tokius veiksmus priimti kaip normą – juolab kad dažnai skriaudą patiria iš artimo žmogaus, vaikui gali trūkti ir žodžių arba neverbalinių būdų įvardyti nusikaltimą. Tad kaip apsaugoti vaiką nuo fiziškai ir emociškai traumuojančios patirties, kalbama vaiko teisių gynėjų inicijuotoje diskusijoje.
Diskusijoje dalyvauja praktikė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus atstovė, psichologė Vilma Paliaukienė bei medicinos gydytoja ir kognityvinės elgesio psichoterapijos konsultantė, seksualinio smurto prevencijos srityje veikiančios platformos „Ribologija“ atstovė Rusnė Kirtiklytė.
Ne tik žinoti seksualinio smurto požymius, bet pasitikėti ir jausmu
Diskusijos dalyvės sutaria, jog kuomet vaiko tėvai ar globėjai yra tvirtame pasitikėjimo ryšyje su vaiku, prieinami ir emociškai pasiekiami, tikėtina, kad svarbių signalų nepraleis, pamatys pačius subtiliausius. Tačiau skatina domėtis šia jautria tema visus žmones bei drįsti pasitikėti savo jausmu: jeigu jau atrodo, kad kažkas ne taip – tai signalas, jog vaikui išties gali būti reikalinga pagalba.
V. Paliaukienė kalba, kad vaiko patirtą arba patiriamą, matomą aplinkoje ir taip pat jį paveikiantį seksualinį smurtą signalizuoja tam tikras konkrečiam arba tokio amžiaus vaikui nebūdingas elgesys. Tad pataria atkreipti dėmesį, jeigu vaikas elgiasi seksualizuotai, į seksualinio turinio žaidimus įtraukia kitus žmones, stebimi emocinės būsenos pokyčiai, vaikas ima vengti kažkokių konkrečių žmonių, vietų ar situacijų. Reaguoti nedelsiant – pastebėjus sužeidimų žymes ant kūno, lyties organų srityje ir pan.
„Susirūpinti vaiko saugumu svarbu kiek įmanoma anksčiau, kai tik jis jau pajėgus priimti informaciją, geba suprasti ir laikytis taisyklių. Jeigu mažylis jau pratinasi, tarkime, savarankiškai valgyti prie stalo, galime su juo kalbėti ir apie kūno saugumo, apatinių rūbelių taisykles ir panašiomis temomis – pasitelkus konkretaus amžiaus vaikui suprantamus žodžius ar kitus jo raidą atitinkančius būdus“, – įsitikinusi V. Paliaukienė.
Vaikas turi išgirsti dalykus, atitinkančius jo raidą
„Ribologijos“ atstovė Rusnė Kirtiklytė atkreipia dėmesį, kad kalbėjimas su vaiku nepatogiomis temomis jokiu būdu nereiškia, kad vaikui atveriame suaugusiam žmogui skirtą informaciją: „Vaikai ir yra vaikai, jie turi sužinoti dalykus, atitinkančius jų raidą“.
„Jau penkerių mažylis puikiausiai žino tokius žodžius, kaip „plaučiai“ ar „kepenys“, ir kad plaučiais kvėpuojame, o skrandis – virškina maistą. Tad mokant vaiką, kad „čia yra mano koja“, o čia – „ranka“, jau galima padėti įsiminti ir tikruosius kitų kūno dalių pavadinimus: „varpa“, „vulva“ ir t.t.“, – patarimu dalijasi seksualinio smurto prevencijos srityje aktyviai veikianti R. Kirtiklytė.
Vaikui reikia žinoti, kaip teisingai įvardinti visas kūno dalis visų pirma dėl ligų prevencijos. Kada šeimoje gėda apie tam tikras kūno vietas kalbėti, vaikas neturi žodyno pasakyti, ką skauda. Dėl šios priežasties medikai neretai susiduria su atvejais, kai vaikas į gydymo įstaigą atvežamas, pavyzdžiui, su stipriu uždegimu.
„Jeigu vaikas jau geba pasakyti „neliesk mano rankos“, tikėtina, kad pasakys ir „neliesk mano vulvos“. Tada kur kas didesnė tikimybė, kad žmogų, kuris turėjo ketinimų pasinaudoti vaiku, stabdys žinojimas, jog vaikas turi žodyną ir galės kam nors pasipasakoti. Tad savo kūno pažinimas yra pirminė ir svarbiausia seksualinio smurto prevencija“, – pastebi R. Kirtiklytė.
Reikia padėti atskirti turinį internete nuo tikrovės
Šiais laikais vaikai gerokai anksčiau susiduria su suaugusiems skirtu turiniu vien per interneto prieinamumą, geba apeiti tėvų sukurtas apsaugas. R. Kirtiklytė sako, kad lankydamasi priešmokyklinėse grupėse, net iš pačių mažiausiųjų išgirstanti terminologiją, skirtą suaugusiems žmonėms. Taip pat diskusijos dalyvė vaikus auginančioms šeimoms primena apie internetinės erdvės pavojus – mažiau pažeidžiamu vaikas taps, jeigu tėvai atsakingai elgsis su jo atvaizdu ir net pasakodami apie save išliks dėmesingi.
„Kažin ar susimąstome, kad smurtautojas apie vaiką įgyja žinių ir per tėvų apie save pačius socialiniuose tinkluose skelbiamą turinį. Iš šių įrašų blogų ketinimų turintis žmogus gali sužinoti, kur šeima keliauja ir kaip pramogauja, o taip gali suprasti, ką vaikas mėgsta ir kuo gyvena.
Net jeigu nėra matomas vaiko veidas, jau atskleista gana daug informacijos apie jį ir pakanka žinių prisistatyti vaikui bendraamžiu internete, užmegztų ryšį, lengviau įtraukti tokį vaiką ir juo manipuliuoti“, – svarbius pastebėjimus akcentuoja „Ribologijos“ atstovė.
R. Kirtiklytė atkreipia dėmesį ir į vaikų kritinio mąstymo ugdymo vertę. Didėja tikimybe, kad tokiu būdu ugdomas vaikas pornografiją ar kitą nederamą turinį pamatęs, jo nepriims kaip tikrovės ir atmes.
„Kaip tai veikia praktiškai? Tarkime, imame sceną iš filmo „Haris Poteris“ ir kalbamės: ar čia herojų jausmai yra tikri, ar tik aktoriai taip vaidina; veikėjų apranga tikra, ar juos taip aprengė filmo kūrėjai; ar laiko trukmė filme atitinką laiką, kurį užtruko filmuojant tą sceną ir pan. Padedame vaikams atskirti tikrovę nuo matomo ekrane vaizdo bei suprasti, kad pasaulis nebūtinai veikia taip, kaip jie gali matyti ekrane,“ – diskusijos dalyvė dalijasi patarimais, kuriuos praktikuoja kalbėdama su mažais vaikais.
Nuo smurto vaiką gelbsti kasdienio gyvenimo įgūdžiai
Jau mažiausias vaikas turėtų žinoti, kad jo kūnas priklauso jam ir jis turiu teisę pasakyti „NE“. Specialistės pataria ugdyti vaiko gebėjimą kontroliuoti dalykus bei pačiam priimti sprendimą per paprastas kasdienes situacijas. Pavyzdžiui, kai mažyliui leidžiama pasirinkti, žaliu megztuku ar raudonu šiandien vilkės eidamas į darželį, vaikas išmoksta, kad jis pats gali priimti sprendimą. Tas įgūdis, tikėtina, persikels ir į kitus momentus gyvenime, o augant tik stiprės.
Pasak psichologės V. Paliaukienės, kitas svarbus prevencijos momentas – vaiko žinojimas, jog juo besąlygiškai pasitikima. Vaiko tėvai, seneliai, mokytojai turėtų nuolat ir įvairiose situacijose patvirtinti vaikui, kad viskas, ką jis pasakė yra rimta ir svarbu, kad vaikas girdimas ir juo besąlygiškai tikima.
„Jeigu vaikas pasakė, kad nusiplovė rankas, reikia tikėti, o ne prašyti įrodymo. Jeigu sako, kad skauda galvą, tai nebūtinai dėl to, kad siekia išvengti ėjimo į darželį. Vaikas egocentriškai mato pasaulį per save ir linkęs kaltę dėl kitų elgesio prisiimti sau. Pasitikėdami vaiku, atveriame jam saugią erdvę kalbėti apie visas patirtis, net pačias skaudžiausias“, – sako psichologė.
Ką svarbu atminti norint užtikrinti vaiko saugumą?
Nuo mažens kalbėti su vaiku atvirai lytiškumo ir ribų tema.
Kiekvienas vaikas turi žinoti dalykus, atitinkančius jo amžių ir raidą, tai juos daro saugesniais.
Išmokyti tikruosius savo kūno dalių pavadinimus.
Vaikui svarbu mokėti įvardyti ne tik savo koją, ranką, bet ir vulvą ar varpą ir kt. Tikėtina, kad žmogų, kuris turėjo ketinimų pasinaudoti vaiku, stabdys žinojimas, jog šis turi žodyną ir galės pasisakyti.
Nuolat patvirtinti, kad vaiku besąlygiškai tikima.
Tėvai, seneliai, mokytojai įvairiose situacijose turėtų patvirtinti, kad viskas, ką vaikas pasakė, yra rimta ir svarbu, kad vaikas girdimas ir juo besąlygiškai tikima.
Padėti atskirti tikrovę nuo matomo ekrane vaizdo.
Kai ugdomas mažo vaiko kritinis mąstymas, tai stiprina jo supratimą, kad pasaulis nebūtinai veikia taip, kaip jie gali matyti ekrane, susidūręs su suaugusiesiems skirtu turiniu.
Skatinti pačiam dėl savęs priimti sprendimus.
Šį vaiko gebėjimą stiprinti vertėtų per paprastas kasdienes situacijas. Jau mažiausiam vaikui svarbu suprasti, kad jo kūnas priklauso jam ir drįsti pasakyti „NE“.
Šia diskusija vaiko teisių gynėjai jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos, kuria balandžio mėnuo skelbiamas seksualinio smurto prevencijos mėnesiu ir atkreipia visuomenės dėmesį į vaikų saugumą.
Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
