Kęstutis Traškevičius
Marijampolės savivaldybės tarybos narys, TS – LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Jau ne vienerius metus savo sportiniais pasiekimais marijampoliečius džiugina tiek moterų, tiek vyrų krepšinio komandos, šiais metais iškovojusios Lietuvos moterų krepšinio lygos ir Nacionalinės krepšinio lygos aukso medalius. Tačiau paradoksalu tai, kad jau antrus metus čempionais tampantys mūsų vyrai negali startuoti LKL čempionate, o moterys – Europos taurės turnyre, nes Marijampolėje nėra LKL ir tarptautinius standartus atitinkančios krepšinio arenos. Ir nors mūsų savivaldybę jau 17 metų valdantys socialdemokratai statyti krepšinio areną žada daugiau kaip dešimtmetį, reikalai iš vietos juda sunkiai.
Praėjusį mėnesį Kultūros paveldo departamentui nusprendus sugrąžinti buvusios Petro Armino mokyklos pastatui teisinę apsaugą, kai kurie Marijampolės socdemai, siekdami nukreipti dėmesį nuo savo metų metais neįgyvendinamų pažadų bei klaidingų politinių sprendimų, facebook-e pradėjo virkauti, kad vietos konservatoriai trukdo krepšinio arenos statyboms. Kategoriškai atmetu tokius teiginius, nes Marijampolės savivaldybės tarybos nariai, išrinkti pagal Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą, ne kartą yra išreiškę poziciją, kad krepšinio arena Marijampolėje yra reikalinga.
Tad kodėl Marijampolėje iki šiol nėra krepšinio arenos? Tam yra kelios priežastys, susijusios su klaidingais valdančiųjų sprendimais.
Krepšinio areną galėjome turėti dar 2008 metais
Pirmoji – vietos valdžia nepasinaudojo 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. Europos paramos lėšomis, skirtomis sporto kompleksams statyti. 2006 m. buvo priimtas sprendimas už 30 mln. litų statyti futbolo stadioną ir dengtą maniežą, tam panaudojant beveik 20 mln. litų ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų bei 6 mln. litų iš savivaldybės biudžeto. Tad krepšinio arenai pinigų neliko.
Tiek 2004-2006 m., tiek 2007-2013 m. ES paramos lėšomis Lietuvoje dažniausiai statytos krepšinio arenos (Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir kt.) .) ir niekur, išskyrus Marijampolę, nebuvo statomi futbolo stadionai.
Vikipedijos internetinis žinynas skelbia, kad ,,Arvi“ futbolo arena – „pirmasis ir vienintelis futbolo stadionas pastatytas nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo“. Jis buvo atidarytas 2008 metais. Iš tiesų, savo futbolo stadionu dėl to galime didžiuotis, nes tarptautinius standartus atitinkančio futbolo stadiono nepastatė nei Vilniuje, nei Kaune, nei mažesniuose Lietuvos miestuose. Tačiau dabar akivaizdu, kad jei 2006 m. Marijampolės valdantieji būtų priėmę sprendimą statyti krepšinio areną, ją būtume turėję dar 2008 metais.
Kas geriau, naujos krepšinio arenos ir mažais kaštais renovuoti seni stadionai, kaip kad elgėsi kitos savivaldybės, ar naujas futbolo stadionas liekant be krepšinio arenos, tesprendžia skaitytojai. Tik reikėtų pastebėti, kad per pastaruosius 9 metus Marijampolės naujajame futbolo stadione, talpinančiame 6250 žiūrovų, Lietuvos futbolo rinktinė težaidė 5 tarptautines rungtynes, paskutines 2013 m. stebėjo vos 1500 žiūrovų. Panašų kiekį Europos futbolo taurės turnyro atrankinių rungtynių žaidė ir ,,Sūduvos“ klubas.
Tad ar 2007-2008 m. už kelis kartus mažesnes lėšas nebūtų pakakę rekonstruoti senąjį Sūduvos stadioną (šiuo metu nenaudojamą futbolo reikmėms), o likusius pinigus panaudoti krepšinio arenos statybai? Arba ar nebuvo galima keliais milijonais litų padidinus projekto vertę, dengtą futbolo maniežą paversti multifunkciniu sporto objektu, tinkančiu ir krepšiniui? Tokiu atveju nei futbolas, nei krepšinis nebūtų nukentėję.
Savivaldybė nesugebėjo tinkama linkme nukreipti valstybės investicijų
Kadangi 2014-2020 m. ES paramos programavimo periode lėšų sporto kompleksų statyboms nėra numatyta, finansinės paramos Marijampolės krepšinio arenai galima buvo tikėtis iš Valstybės investicijų programos. Tačiau vietos valdantieji socialdemokratai taip pat praleido ir šią progą, kai 2011-2012 metais užsispyrė neleisti LR Vyriausybei įgyvendinti tarptautinį Rail Baltica projektą, per miestą nutiesiant europinės vėžės geležinkelio liniją. Mainais į atitinkamų leidimų išdavimą buvo pareikalauta lėšų įrengti tris požemines sankryžas. Tam iš Valstybės investicijų programos buvo paskirta maždaug 35 mln. eurų (apie 120 mln. Lt). Ir nors jau eina antrieji metai, kai nutiesta europinė vėžė, per miestą tevažiuoja apie 10 traukinių per dieną. Tad baimę sėjusi valdančiųjų vietos politikų „prognozė“, jog suintensyvėjęs traukinių eismas dėl nuolat uždarytų geležinkelio pervažų paralyžuos eismą mūsų mieste, panašu, buvo gerokai perdėta.
Už kelių savaičių bus atidaryta paskutinė, trečioji sankryža, kuri neabejotinai papuoš miesto gatvių tinklą, tačiau po tokios milžiniškos (35 mln. Eur) investicijos tikėtis valstybės paramos kitiems Marijampolės objektams galima būtų tik maždaug po dešimtmečio.
Situacija būtų kita, jei 2011-2012 m. derantis dėl europinės vėžės geležinkelio tiesimo, vietoje trijų požeminių sankryžų būtų pasitenkinta viena (Gedimino g.), o kitos dvi būtų likusios tokios, kokios buvo. Tuo pačiu susiderėjus su Vyriausybe dėl valstybės paramos krepšinio arenos statybai, ją Marijampolėje būtume turėję jau šiemet. Tačiau politiniai išskaičiavimai ir kurtas „Berlyno sienos“ paveikslas anuomet neleido socialdemokratų vadovaujamai koalicijai mąstyti racionaliai ir nukreipti valstybės investicijas svarbiausiems savivaldybės poreikiams.
Verslininkai nenori investuoti į krepšinio arenos projektą
Supratę, kad 2006 m. ir 2011-2012 m. padarė klaidingus sprendimus, kurie atidėjo krepšinio arenos Marijampolėje atsiradimą neapibrėžtam terminui, vietos valdantieji socialdemokratai 2015 metais po savivaldos rinkimų skubiai ėmėsi krepšinio arenos statybai skirto viešojo ir privataus subjektų partnerystės projekto. Jį planuota įgyvendinti koncesijos būdu. Savivaldybės tarybai buvo keletą kartų teikti atitinkami sprendimų projektai kartu su juos lydinčiu investicijų projektu. Po to priimti sprendimai bent du kartus buvo keičiami kitais, koreguotas ir investicijų projektas. Galiausiai 2016 m. balandžio mėnesį Kontrolės ir audito tarnyba savivaldybės administracijos parengtame viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekte nustatė daug trūkumų, o Nacionalinė mokėjimų agentūra konstatavo, kad projektas negali būti įgyvendinamas koncesijos būdu, nes privatus investuotojas savo lėšų neketina investuoti į krepšinio arenos statybą.
Ir tik daugiau kaip po metų, 2016 m. rugpjūčio pabaigoje, priėmus reikiamus sprendimus dėl projekto įgyvendinimo valdžios ir privataus subjektų partnerystės būdu, galėjo būti pradėtos šio projekto vykdymo procedūros. Dėl kompetencijos stokos rengiant projektą bei privačių investuotojų nenoro prisidėti pinigais prie projekto įgyvendinimo buvo prarasti daugiau kaip metai brangaus laiko. O juk arenos statyba galėjo būti pradėta dar pernai.
Gali kilti klausimas, kodėl Marijampolės verslininkai nenori investuoti į krepšinio arenos projektą ir visą finansinę naštą ketina palikti savivaldybei. Atsakymas paprastas. Kitų savivaldybių patirtis rodo, kad visos krepšinio arenos, išskyrus tas, kurios yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, yra nuostolingos, tad, neturėdami iliuzijų gauti pelno iš arenos eksploatavimo, Marijampolės verslininkai nėra nusiteikę laidoti savo pinigų.
Kad iki šiol neturime krepšinio arenos, „dėkokime“ vietos valdžiai
Tad galima padaryti išvadą, kad krepšinio arenos mieste nėra iki šiol dėl Marijampolę valdančių socialdemokratų netinkamų sprendimų, nesugebėjimo numatyti tinkamų veiklos prioritetų plėtojant sporto infrastruktūrą ES lėšomis, neracionalaus valstybės investicijų nukreipimo ne patiems svarbiausiems savivaldybės poreikiams, kompetencijos stokos rengiant ir įgyvendinant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektą. Trumpai tariant, už tai, kad neturime krepšinio arenos, galime „dėkoti“ tik socialdemokratinei vietos valdžiai.
Belieka tikėtis, kad artimiausiu metu pagaliau prasidės krepšinio arenos, kurios laukia Marijampolės sporto mėgėjai, statybos darbai. Tikėtis ir turėti vilties, kad po arenos pastatymo privačiam subjektui kasmet 10 metų iš eilės savivaldybės biudžeto pinigais mokama beveik 800 000 eurų (2,7 mln. litų) metinė įmoka neturės neigiamų pasekmių savivaldybės komunalinio ūkio, aplinkos, švietimo, kultūros, kitų svarbių sričių finansavimui ir dėl to nebus mažinamas darbo vietų skaičius savivaldybės įstaigose. O jei kas nors dėl to ir netektų darbo, būkime tikri, kad juos nemokama sriuba pamaitins vyrų krepšinio komandą remiančios UAB „Mantinga“ labdaros valgykla, finansuojama Marijampolės savivaldybės.
