Tamsūs rudens vakarai vis dažniau atgina rūką, kuris neretai sukelia nepatogumų vairuotojams. Tad kaip elgtis kilus rūkui ir kada bei kur jis dažniausiai susiformuoja?
„Sūduvos gidui“ Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika teigė, kad rūkas (kaip ir stipresni vėjai) yra dažnas šaltojo metų laiko palydovas, tačiau jo trukmė Lietuvoje per metus ir pagal regionus yra nevienoda.
Specialistas supažindina, kad rūkas – tai vandens lašų ar kristalų (kondensacijos produktų) sankaupa prie paklotinio paviršiaus ir su ja susijęs oro drumstumas, kai meteorologinio matomumo nuotolis mažesnis nei 1 km. Jei matomumas kinta nuo 1 iki 10 kilometrų, šis reiškinys vadinamas rūkana.
Pabrėžtina, kad labai tirštas rūkas yra stichinis meteorologinis reiškinys, kai prastas matomumas išsilaiko ≥12 val. ir siekia <100 m.
Detalesniai ir tikslesniai informacijai, rūko matavimo davikliai šiais laikais yra ne tik meteorologijos stotyse, tačiau ir oro bei jūrų uostuose, taip pat būna įtaisomi prie pagrindinių kelių.
LHMT atstovas teigia, kad iš tiesų rūkas tėra tik sluoksniniai debesys užslinkę arba susiformavę prie žemės paviršiaus.
Pavasarį ar rugsėjį (kuomet Saulė kaitresnė) truputį įdienojus ir orui labiau susišilus, rūkas pradeda atrodyti kaip žemai kabantys debesys, o šie dar truputį vėliau tampa skylėti ir dangus greitai pragiedrėja, kadangi tokia drėgmės sankaupa tiesiog išgaruoja.
Statistika byloja, kad Lietuvoje vidutiniškai per metus daugiausia rūko dienų pasitaiko Žemaičių aukštumoje (Laukuvos miestelio ir Lūksto ežero apylinkėse), o mažiausiai – Pietų ir Rytų Lietuvoje.
Didžiojoje šalies dalyje rečiausiai rūkai susidaro gegužės–liepos mėnesiais (pačiame pajūryje liepą–rugsėjį), o dažniausiai spalį–gruodį. Pajūryje dažniausi rūkai formuojasi pavasario pradžioje.
G. Valaika akcentuoja ir tai, kad rūkas gali būti matuojamas ir pagal jo tvyrojimo trukmę. LHMT pateikti duomenys rodo, kad per metus rūkas ilgiausiai rūkas tvyro Žemaičių aukštumoje (tose pačiose Laukuvos miestelio ir Lūksto ežero apylinkėse). Trumpiausiai – Pietų ir Rytų Lietuvoje. Didžioji rūko valandų dalis tenka spalio–kovo mėnesiams. Tik pačiame pajūryje šis laikotarpis užsitęsia iki balandžio mėnesio.
Įdomus faktas tas, jog vidutinė vieno rūko trukmė yra 4–6 valandos, o maksimaliai reiškinys gali tvyroti net keletą parų.
Pateikti žemėlapiai (žiūrėti apačioje) parodo situaciją su advekciniais rūkais (t.y. tais kurie būdingi šaltuoju metų laiku, ilgai nesisklaido) ir kurie apima didelę šalies teritoriją. Na, o apimantys mažesnes teritorijas – atvėsimo ir garavimo rūkai gali būti labai lokalūs, todėl žemumose, miške ar virš vandens telkinių jie formuojasi bei tvyro ilgiau.
Kaip ir minėta, rūkas gali sukelti daug nepatogumų kelionėms, todėl informacija apie rūką visada reikalinga saugiam transporto, aviacijos, geležinkelių, jūrų ir kitų transporto priemonių eismui bei pėstiesiems.
Specialisto manymu, rūkas ypač pavojingas važiuojantiems rudenį, anksti ryte arba vakare, kai eismo sąlygas apsunkina ir tamsa. Dėl rūko vairuotojui tampa sunku matyti kelią, pailgėja jo reakcijos laikas – sudėtinga laiku pamatyti posūkį, vingį, einantį žmogų ar laukinį gyvūną.
Specialistas primena, kad rūko metu vairuojant, reikėtų būti ypač atidiems ir laikytis visų saugaus eismo taisyklių, vengti dėmesį blaškančios veiklos, laikytis saugaus atstumo nuo kitų automobilių.
Taip pat, vairuojant reikėtų įjungti priekinius rūko žibintus. Galiniai rūko žibintai taip pat kur kas geriau pastebimi iš galo važiuojančių vairuotojų, tačiau jie turėtų būti naudojami tik esant mažesniam nei 50 metrų matomumui.
Rekomenduoja vengti sustojimo šalikelėje. Vis dėlto, jei prireikė sustoti, geriau nusukti nuo kelio į kiemą ar siaurą šalutinį kelią.
Rūkas netikėtai gali užklupti ir pėsčiuosius eismo dalyvius, todėl G. Valaikos manymu, reikėtų vengti eiti šalikele, būtinai turėti atšvaitus (dabar vis dažniau rekomenduojama turėti ir įjungtą pvz. telefono žibintuvėlį), kad atvažiuojanti transporto priemonė matytų asmenį.
Esant labai tirštam rūkui, kelionei rinktis reikėtų gerai žinomą kelią, nes nematant kitų orientyrų, galima pasiklysti,
