Senuose laikraščio „Karys“ numeriuose publikuota informacija apie tarpukario moksleivių ir studentų karinį rengimą. Vaikai ardydavo ir valydavo ginklus, klausė karininkų pasakojimų. Domėjosi krašto karine istorija, mūšiais. Tokiu būdu buvo grūdinamos vaikų asmenybės, ugdomas patriotizmas.
Anot 1934 m. šaltinių, „aukštesniosios Technikos mokyklos moksleiviai pasakoja: per žiemą ardėm šautuvus, granatas ir kulkosvaidžius. Atėjus pavasariui sunku nusėdėti suoluose. Ypatingai aršūs mūsų mokyklos būrio šauliai. Jie per kiekvieną susirinkimą kvaršina vadovybei galvas, kad jau laikas pradėti šaudymus ir manevrus.
Karinio parengimo instruktoriaus pastangomis moksleiviai lanko priešcheminės apsaugos paskaitas. Buvo pasakojama apie chemines medžiagas, apsisaugojimo nuo jų būdus ir apnuodintų gelbėjimą. Šios paskaitos moksleivių tarpe sukėlė didelį susidomėjimą. Apie dujas, kaip tokią vaisią ir pavojingą kovos priemonę, anksčiau niekas daug nežinojo. Patys mokiniai tokių paskaitų pageidautų ir daugiau.
Mokiniai porina, kad kai kurių dujų poveikį pajuto savo kailiu praktiškai. Lektorius paleido ašarinių dujų klasėje.“
Liūdna, kad Lietuvoje civilinė sauga, moksleivių karinis rengimas pamokose nėra privalomas. Turėjome daugiau kaip trisdešimt laisvės metų. Šiuo klausimu laikas iššvaistytas veltui. Užauginta dar viena išlepusių vartotojų ir keliautojų karta.
