Kai 2009 m. buvo ruošiamasi paminėti Marijampolės Specialaus konstravimo biuro (SKB) penkiasdešimtmetį nuo jo įkūrimo, kilo mintis, kad pasinaudojant turima SKB archyvine medžiaga galima paruošti kompaktinį diskelį ir šventės dalyviams ekrane parodyti žmones, dirbusius prieš penkiasdešimt metų ir vėliau įmonėje, kuri kartu su Maisto pramonės automatų gamykla (MPAG) turėjo didžiulę reikšmę Marijampolės miesto augimui ir vystymuisi.
Diskelį paruošė žurnalistas Vytautas Karsokas. Ekrane matyti vaizdai šventės dalyviams priminė SKB kūrimosi pradžią, jų sukurtus įrenginius, juos pačius, tada dar jaunus specialistus. Tada ir buvo nubrauktas pirmasis užmaršties dulkių sluoksnis nuo SKB istorijos – vienintelio tais laikais ne tik Lietuvoje, bet ir buvusioje tuolaikinėje Tarybų Sąjungoje kuriančio fasavimo-pakavimo įrenginius mėsos ir pieno perdirbimo pramonės įmonėms. Apie tai dabar ir rašome „Sūduvos gide“ spausdinamame cikle „Laiko dulkes nubraukus“.
Žurnalistas V. Karsokas, matydamas išlikusią istorinę medžiagą apie SKB, pasiūlė bendromis pastangomis apie tai paruošti leidinį. Tačiau jo pastangos gauti finansavimą leidiniui spausdinti liko be atsako. Vėliau V. Karsokas, dirbdamas „Sūduvos gide“, pasiūlė pasinaudoti šiuo naujienų portalu ir jame spausdinti internetinį šių straipsnių apie SKB variantą. Jis tuo klausimu ir sutarė su „Sūduvos gido“ vadovybe, o mes šį pasiūlymą priėmėme su džiaugsmu. Už tai esame labai dėkingi žurnalistui Vytautui Karsokui.
Pradėjus šį sumanymą vykdyti pasirodė, kad tai labai sunkus darbas. Praėjus penkiems ar šešiems dešimtmečiams jau mažai yra išlikusių buvusių SKB darbuotojų. Be to, kai kurie dėl suprantamų priežasčių jau daug ko neprisimena. Du – vieni iš geriausių SKB konstruktorių ir išradėjų išėjo Anapilin visai neseniai, išsinešdami žinias apie jų sukurtus įrenginius ir kitokią veiklą, kai jau buvome pradėję bendradarbiauti su „Sūduvos gidu“. Nors jie jau sirgo, tačiau žadėjo aktyviai dalyvauti paruošiant straipsnius apie SKB nuveiktus darbus, sukurtus įrenginius ir pateikti daug prisiminimų apie laikotarpį jiems dirbant SKB.
Išlikusi archyvinė medžiaga – SKB Metraštis (trys dalys) apie SKB kūrybinę ir kitą veiklą turėjo nepakankamai informacijos. Jį ruošiant nežinojome jo rašymo metodikos, todėl jame neatsakyta į pagrindinius klausimus: KAS, KUR, KADA ? Be šių atsakymų labai keblu rašyti apie šešiasdešimties metų senumo įvykius. Jame patalpinta vos 30 fasavimo-pakavimo automatų nuotraukų, nors jų sukurta 103.
Pagrindinis vaidmuo, aiškinantis apie SKB kūrimąsi 1959-1960 metais, apie pirmųjų specialistų atvykimą į SKB, jų kvalifikacijos kėlimą, pirmuosius kūrybinius darbus, jų sukurtus įrenginius, tų įrenginių bandymus, ir kitą SKB veiklą, gulė ant Liusės Sakalauskaitės, buvusios SKB informacijos ir patentų skyriaus vedėjos, pečių.
Tik jos geros atminties, pareigingumo ir darbštumo dėka pasisekė įgyvendinti šį mūsų sumanymą, nors gal ir ne visiškai taip kaip norėjome. Daug ilgų vakarų Liusė praleido prie rašomų straipsnių, daug kartų jei teko nusivilti aiškinantis, kada, kas pradėjo dirbti SKB, kurie konstruktoriai prie kokių įrenginių dirbo, kas kokius tiriamuosius darbus atliko. Sunku buvo rasti prisimenančių apie atliktuosius SKB darbus. Sunku buvo rasti ir dokumentų apie tai. Ji atkakliai siekė, kad pateikta medžiaga būtų autentiška, neliktų straipsniuose neteisingai paminėtų kurtų įrenginių pavadinimų, jų paskirties, kad foto nuotraukose, kurios darytos prieš kelis dešimtmečius, būtų išaiškinti asmenybių vardai ir pavardės, kad neliktų nepaminėtų atsakingus darbus dirbusių specialistų. Elektroniniu paštu siuntinėjo nuotraukas buvusiems SKB darbuotojams ir prašė padėti išaiškinti, kas stovi ar sėdi toje ar kitoje nuotraukoje pirmas ar antras iš kairės ar dešinės… Daug informacijos apie sukurtus SKB įrenginius pateikė puikią atmintį turintis buvęs MPAG vyriausiasis konstruktorius Rimas Vosylius, kažkada buvęs SKB darbuotojas, už ką esame jam labai dėkingi.
Liusė rašydama džiaugėsi, kad labai geranoriškai tikslinantis informaciją su ja bendravo Skaidrė Urbanavičienė, Antanas Poniškaitis, papildęs SKB nuotraukų fondą, Vincas Kinderis, Arūnas Adomavičius, Antanas Rutkauskas, Vasilijus Ščervianinas, Lina Tribytė, Birutė Katkauskienė. Labai daug padėjo Gediminas Stalioraitis, Onutė ir Gintas Mazurkevičiai bei Zita Ramoškienė, stebėtinai prisimenantys pavardes, Aldona Zygmantienė, pateikusi Eugenijaus Zygmantos nuotraukų ir kt. informacijos, Judita Žiurinskaitė, Virginija Jokymaitienė, paskutiniu rašymo momentu pažėrusi kone dešimt nežinomų pavardžių. Visiems jiems esame nuoširdžiai dėkingi.
Dėl įvairios informacijos gavimo Liusei teko bendrauti su dauguma asmenų, kada nors dirbusių SKB ir galinčių ką nors prisiminti. Ruošiant kai kuriuos straipsnius buvo naudojamasi informacija, pateikta tuo laiku ne tik Lietuvoje, bet ir Tarybų Sąjungoje leidžiamoje spaudoje, kur buvo rašoma apie mūsų SKB. Teko naudotis informacija, atėjusia iš parodų, kur buvo eksponuojami mūsų SKB konstruktorių sukurti įrenginiai. Ieškodama faktų ir dokumentų ji aplankė ir Marijampolės miesto archyvą, kuriame pavyko gauti 1959 m. SKB steigimo dokumentus ir jais remiantis paaiškinti miesto visuomenėje sklandantį mitą, kad MPAG ir SKB tai ne viena ir ta pati organizacija, o dvi savarankiškos įmonės.
Visi buvę SKB darbuotojai, kurie parašė straipsnius ir padėjo prisiminimais ar patarimais nubraukti laiko dulkes nuo mūsų SKB istorijos, prisidėjo palikdami ateities kartoms žinią, kad Marijampolėje būta tokios įmonės – SKB, kurios darbų dėka ant prekystalių atsirado fasuoti įvairūs pieno ir mėsos produktai, kas prekyboje pagerino sanitarines sąlygas ir prekybos kultūrą. Nors tuo laiku Tarybų sąjungoje nebuvo tokių pakavimui skirtų medžiagų kaip dabar ir reikiamų metalų pagaminti aukštos kokybės įrenginius, tačiau mūsų konstruktoriai ir tokiomis sąlygomis šį uždavinį išsprendė.
Nuoširdų ačiū norisi pasakyti vienai buvusiai SKB darbuotojai, kuri ne tik pateikė rašinį apie tą laikotarpį, kai ji dirbo SKB, bet ir pasiūlė skirti dalį savo kuklios pensijos, jei reikia kam nors apmokėti ruošiant straipsnius apie SKB. Džiaugiamės, kad to neprireikė. Labai svarbu yra tai, kad žmonės dirbo, aukojo savo laisvalaikį savanoriškai, nekalbėdami apie jokį atlyginimą už pateiktą informaciją ar straipsnį, išspausdintą „Sūduvos gide“.
Labai džiaugiamės, kad mūsų kolegė Laimutė Rukštelienė nuo pat šio darbo pradžios, labai geranoriškai jam pritardama, ne tik parašė savo prisiminimus apie SKB, bet, būdama filologė, labai kvalifikuotai peržiūrėdavo kiekvieną mūsų parašytą straipsnelį, pataisydama pasitaikančias kalbos klaidas, kai kada koreguodama ir visą rašinėlį. Jos dėka mūsų prisiminimus galėjome drąsiau siųsti redakcijai, nes niekada tokio darbo nebuvome darę. Todėl ir jai nuoširdžiausiai dėkojame.
Baigiant dar kartą norisi priminti, kad braukiant laiko dulkes nuo SKB istorijos dauguma straipsnių (24) buvo paruošta Liusės, kuri geranoriškai nusprendė, kad parašyti apie SKB būtina, taip išspręsdama klausimą „Būti ar nebūti?“ Jos pasišventimas šiam darbui yra didžiausias indėlis tarpe tų, kurie dalyvavome nušviečiant SKB istoriją „Sūduvos gide“. Dėl to jai tariame labai nuoširdų AČIŪ.
Pranciškus Jokimaitis – SKB standartizacijos ir metrologijos skyriaus vedėjas
Norėdami skaityti daugiau SKB darbuotojų prisiminimų spauskite čia: „Laiko dulkes nubraukus…“.
Vytauto Karsoko nuotraukos bei nuotraukos iš SKB metraščio
Parengė Ugnė Stanaitė
