Informacinių technologijų (IT) sektoriaus darbuotojai – prastus socialinius įgūdžius turintys intravertai, atsiskyrėliai, savo gyvenimą siejantys tik su kompiuteriu. O gal visgi yra priešingai?
Įmonės „NFQ Technologies“ vadovas Paulius Insoda tvirtina, jog toks įsivaizdavimas niekuomet nebuvo tiesa. Jo teigimu, IT specialistams rūpi kur kas daugiau, o technologijų įmonės darbuotojams siūlo ne tik nemokamą picą ar stalo žaidimus, bet ir minkštųjų kompetencijų ugdymo galimybes, kurių svarba, tobulėjant technologijoms, tik auga.
Mokymų ir verslo konsultacijų įmonės „Grand Partners“ konsultantas, teatro režisierius ir aktorius Žilvinas Beniušis pabrėžia, jog svarbų vaidmenį IT įmonėse atlieka ir emocinė aplinka, kurioje dirba komanda, nes ši tiesiogiai veikia darbuotojų produktyvumą. „Jei darbuotojai jaučiasi saugūs ir vertinami, jie labiau linkę dalintis idėjomis, bendradarbiauti ir priimti pokyčius, nesvarbu, kokiame sektoriuje dirba“, – tvirtina Ž. Beniušis.
Neužtenka sukurti gerą sprendimą
P. Insoda dalinasi, jog IT yra puikus įrankis spręsti žmonių, verslo problemas, tačiau savaime technologijos nėra tikslas, taigi, šiame darbe reikalingi ne vien techniniai įgūdžiai.
„Technologijos daro tai, ką ne visada geba žmogus, – automatizuoja, eliminuoja rizikas, įgalina naujus sprendimus bei palengvina jų veikimą. Svarbu suprasti, jog visa tai nebūtų įmanoma, jei IT darbuotojai neturėtų reikiamų įgūdžių – ne tik techninių, bet ir socialinių. Jų darbas yra bendrauti, išsiaiškinti iššūkius, sugalvoti jų sprendimus ir sukonstruoti veikiančią sistemą bei ją aktyvuoti“, – aiškina įmonės vadovas.
„Minkštųjų kompetencijų trūkumas IT sektoriuje yra greičiau išimtis, nei taisyklė. Techninių įgūdžių reikia tam, kad galėtum sukurti sprendimą, bet jei neturi analitinių ir kitų būtinų gebėjimų, holistinio požiūrio, tuomet suprasti, ar sukurtas produktas yra geras, bus sudėtinga. Gali turėti gerą sistemą, bet jei negebėsi paaiškinti, kodėl ją naudoti verta ir kaip tai daryti, rezultato nebus. Taigi, minkštosios kompetencijos šiame darbe „groja pirmuoju smuiku“, – pažymi P. Insoda.
Jam antrina ir „IBM Lietuva“ personalo vadovė Virginija Balčiūnaitė, kurios teigimu, techninių ir minkštųjų kompetencijų dermė IT sektoriuje yra būtina: „Gebėjimas prisitaikyti prie kintančios aplinkos, kritinis mąstymas, informacijos įsisavinimas ir naujų technologijų valdymas yra neatsiejamos konkurencingo specialisto kompetencijos.“
Ugdo įvairias kompetencijas
V. Balčiūnaitė tęsia, jog visos šios kompetencijos tampa dar svarbesnės kalbant apie IT sektoriuje dirbančius vadovus – jiems privaloma mokėti efektyviai komunikuoti su komandos nariais, valdyti kritines bei stresines situacijas, mokėti suprasti ir darbuotojų, ir klientų poreikius bei pateikti spendimus.
„Svarbu, kad įmonė padėtų darbuotojams visapusiškai augti. Pavyzdžiui, puiki priemonė, kurią patys taikome įmonėje, yra tarptautinė mentorystės programa, leidžianti darbuotojams tiek patiems būti mentoriais, tiek rasti mentorių sau įvairiose šalyse bei srityse“, – patirtimi dalinasi personalo vadovė.
Ji pažymi, jog taip pat svarbu skatinti nuolatinį mokymąsi ir ugdyti gebėjimą adaptuotis prie kintančių sąlygų, dalyvauti įvairiose situacijose: „Mūsų įmonės tikslas – bent 40 valandų, skirtų mokymuisi. Turime didelę mokymų duomenų bazę, kurioje galima pasirinkti techninius bei minkštųjų įgūdžių mokymus. Taip pat darbuotojus skatiname dalyvauti įvairiose konferencijose, renginiuose, hakatonuose. Manau, jog tiek renginių organizavimas, tiek dalyvavimas juose padeda į esamas problemas pažvelgti giliau ir plačiau, skatina kritinį mąstymą, tarpasmeninį bendravimą grupėse, gebėjimą aktyviai klausytis, moko lyderystės įgūdžių.“
Anot Ž. Beniušio, šiuolaikinėje IT industrijoje savo svarbos nepraranda ir kūrybingumas. „Gebėjimas mąstyti „už rėmų“ ir ieškoti netradicinių sprendimų net, atrodo, tokioje „tikslioje“ sferoje kaip IT, gali tapti lemiamu veiksniu norint išsiskirti konkurencingoje rinkoje. Kūrybingumas nėra vien „meninis įrankis“ – tai problemų sprendimo būdas, leidžiantis rasti inovatyvius sprendimus sudėtingoms problemoms“, – aiškina ekspertas.
Anot jo, svarbu paminėti, kad IT sektoriuje yra įvairių pareigybių ir skyrių, kurie kartu turi dirbti tik kurį laiką, o tokiu atveju svarbu iškart rasti ryšį ir darbinį sinchroną, o tam naudingi vaidmenų žaidimai, kurių metu simuliuojamos kasdienės situacijos: „Tokios simuliacijos padeda išmokti efektyviau bendrauti ir tinkamai reaguoti į kolegų emocijas, pajusti komandos pulsą ir susikurti bendrą viziją, kaip numatytą laiką bus dirbama kartu.“
P. Insoda papildo, jog priklausomai nuo įmonių kultūros ir patirties, jos atitinkamai investuoja į skirtingų kompetencijų ugdymą.
„Problemų sprendimo, analitiniai, derybų, kūrybingumo ir panašūs įgūdžiai, mano nuomone, yra baziniai, tarsi higiena. Į juos investuoti kiekvienai įmonei reikėtų pirmiausia. Tuomet galima ugdyti darbuotojų kompetencijas, reikalingas tarptautinėje ir tarpkultūrinėje aplinkoje. Gebėjimas sėkmingai veikti atsižvelgiant į kitos šalies kultūrą, mūsų dienomis, yra vienas aktualiausių“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Su tuo sutinka ir Ž. Beniušis, kuris pažymi, jog IT sektoriuje socialinių įgūdžių reikalavimus dažnai keičia paplitęs nuotolinis darbas, o gebėjimas efektyviai bendrauti nuotoliu tampa vienu svarbiausių.
„Tai reikalauja ne tik techninių įgūdžių, bet ir gebėjimo kurti ryšius, net kai fizinis atstumas yra didelis. Ypač tarptautinėse IT įmonėse, kai darbuotojai yra iš skirtingų šalių ir skirtingų kultūrų, gali kilti iššūkių bendravimui ir problemų sprendimui. Kad taip nenutiktų, susitikimų metu verta pasidalinti savo kultūrinėmis normomis ir paaiškinti, kaip tai veikia jų darbo stilių. Tai gali padėti išvengti konfliktų ir kurti efektyvesnę darbo aplinką“, – pastebi Ž. Beniušis ir priduria, jog nepaisant didelių krūvių ir laiko stokos, rasti laiko atviriems pokalbiams ir komunikacijos problemų sprendimui svarbu visoms įmonėms, o komunikacijos įgūdžių mokymai gali tapti tam puikia vieta.
Minkštųjų kompetencijų trūkumas – grėsmė sėkmei
P. Insoda juokauja, jog neturėdamas bazinių įgūdžių, specialistas daro ne darbą, o nesąmones, o sėkmingi rezultatai išeina nebent netyčia: „Jei nežinai, kaip veikia žmonių emocijos, protas, mąstymas ir kt., tiek individualiai, tiek grupėse, išauga klaidų tikimybė, tiek asmeninės, tiek klientų patirtys nebūtinai būna geros, nėra nuoseklumo.“
Jis pasakoja matęs ne vieną atvejį, kuomet žmogus turi labai gerų idėjų, priima gerus sprendimus, tačiau jų įgyvendinti nesugeba, nes susiduria su pasipriešinimu, kurio nesupranta. Eksperto teigimu, darbuotojai, o ypatingai vadovai, turintys gerus socialinius įgūdžius ir minkštąsias kompetencijas, turi konkurencinį pranašumą.
„Kuomet pavyksta įgyvendinti net ir ne pačias geriausias idėjas, bendras specialisto sėkmės rodiklis yra didesnis. Ir taip yra nebūtinai todėl, kad jis viską moka, o todėl, kad žino kaip eliminuoti žmonių pasipriešinimą pokyčiams“, – pastebi įmonės vadovas.
Koks yra ateities IT žmogus?
Anot V. Balčiūnaitės, pokyčius svarbu gebėti ne tik diegti, bet ir priimti: „Šiuo metu labai daug dėmesio yra skiriama dirbtiniam intelektui (DI), daug procesų automatizuojama, robotizuojama. Visa tai turi įtakos ir IT specialistams. Svarbu, kaip jie geba įsisavinti šias naujoves ir jas taikyti savo darbe.“
Ji pabrėžia, jog mūsų dienomis ypač svarbus ir kibernetinis saugumas bei jo iššūkiai, o IT specialistai čia užima esminį vaidmenį – jie ne tik turi žinoti, kaip apsaugoti duomenis, bet ir gebėti kurti įsilaužimų scenarijus, kad pavyktų efektyviau nuo jų apsisaugoti.
Kalbant apie DI, P. Insodos teigimu, dabar matomi pokyčiai yra tik užuomazgos.
„Tobulėjimo greitis yra stulbinantis, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į vieną momentą: DI neturi kritinio mąstymo, todėl žmonių gebėjimas kritiškai mąstyti tampa dar svarbesnis. DI yra puikus asistentas, galintis atlikti 95 proc. darbo, tačiau tik kritiškai mąstantis žmogus galės įvertinti, ar darbas yra tinkamas. Ateityje tai bus kritinis įgūdis, be jo rezultatų neturėsime“, – tvirtina ekspertas.
P. Insoda tęsia, jog keičiasi ir pats technologijų kūrimo darbas: „Jei anksčiau viską darydavo žmonės savomis rankomis, naudodamiesi pagrindiniais generavimo įrankiais, tai dabar specialistai kalbasi su DI ir diktuoja jam užduotis bei vertina rezultatus. Kitaip tariant, DI atlieka dalį programuotojų darbo, tačiau juo ne visuomet galima aklai pasitikėti.“
Eksperto teigimu, pažengę specialistai jau dabar rašo instrukcijas DI, kad jis padarytų tas užduotis, kurias anksčiau atlikdavo patys darbuotojai, – „tai drastiškai keičia visą IT industriją“.
P. Insoda apibendrina, jog nepaisant spartaus technologijų tobulėjimo, minkštieji įgūdžiai savo svarbos jokiame darbe tikrai nepraras. Žmonėms bus vis reikalingesnis kritinis mąstymas, kūrybingumas, komunikabilumas, o technologijos atliks technines užduotis, kurių rezultatą turėsime įvertinti.
