Vieni Lietuvos gyventojai piktinasi sveikatos apsaugos sistema, kiti ja patenkinti. Tas pats – su svečiose šalyse ilgėliau pabuvojusiais mūsų tautiečiais: kai kurie nusivilia tenykšte medicinine pagalba ir tylomis atsiprašo savosios, kad anksčiau peikė. Kai kurie atvirkščiai – pavydi kitašaliams, nesusiduriantiems su sveikatos apsaugos problemomis, kurios sunkia našta gula ant Lietuvos gyventojų pečių.
Apie vieną jų „Ūkininko patarėjui“ papasakojo Šakių rajono gyventoja V. I. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Panašią beviltišką istoriją yra išgyvenęs dažnas Lietuvos pilietis, juolab gyvenantis kaimiškojoje vietovėje.
Ne tiesiai į Kauną, o dvigubinant kainą
Šakietės V. I. vyras, balandžio pradžioje pasijutęs prastai, – tapo sunku vaikščioti, – kreipėsi į Lekėčių ambulatorijos gydytoją. Ji išrašė siuntimą į Kauno klinikas tirtis. Vyro sveikata silpo ne savaitėmis, o dienomis. Kai balandžio pabaigoje atėjo laikas su siuntimu vykti į Kauno klinikas, jis vos paėjo, vairuoti automobilio negalėjo.
I., paskambinusi bendrosios pagalbos telefonu 112, paprašė nuvežti vyrą į Kauno klinikas. Prašymą išklausiusi dispečerė liepė skambinti telefonu 03.
„Paskambinau. Atsiliepusi moteris maloniai tarė: „Gerai, atsiųsime automobilį, laukite.“ Jos paklausiau, ar reikės mokėti už ligonio nuvežimą į Kauno klinikas? Atsakė, kad nereikės. Nudžiugau, kai greitoji pagalba atvažiavo greitai. Gydytoja apžiūrėjo vyrą. Jis nepajėgė atsistoti, vos kvėpavo, spaudimas šoktelėjęs iki 150, – pasakoja šakietė V. I. – Medikė tarė: „Vežame vyrą į Šakius. Čia užpildysite dokumentus, sumokėsite 80 eurų, tada jį iš Šakių perveš į Kauno klinikas.“ Paklausiau, ar į šią kainą įeina ir kilometrai iki Šakių ir atgal iki mūsų kaimo, jis – viduryje tarp šių miestų. Atsakė, kad taip. Dar apibarė: „Kodėl apie 8 val. ryto kviečiate greitąją pagalbą?! Mums tuomet baigiasi pamaina! Daugiau tokiu laiku nekvieskite!“ Pagalvojusi, kad laikai blogesni nei prie Smetonos, klausiu: „Iš kur galėjau žinoti, kad 8 valandą negalima kviesti greitosios? Ką man daryti – negaliu vykti į Šakius, per brangu?“ Gydytoja išpyškino: „Tai samdykite automobilį!“
„Nėra dėl ko guldyti“
„Puoliau po kaimą ieškoti, kas nuvežtų vyrą į Kauną. Kaimynas pažadėjo nuvežti kitą dieną, ketvirtadienį, balandžio 30 d., kainuos tik benzinas, – toliau pasakoja V. I. – Klinikose peršvietė vyro plaučius, padarė kitus tyrimus. Visa tai įrašė į kompaktinę plokštelę ir davė mums kartu su siuntimu gegužės 18 d. atvykti vėl – gultis į klinikas. Gydytojas paaiškino, jog plaučiuose matyti randai, kaupiasi vanduo. Atsigulus į klinikas tyrimai bus tęsiami.“
Pasak šakietės, parvykus su vyru į namus ir laukiant gegužės 18-osios, kai bus paguldytas į klinikas, jo sveikata silpo jau ne dienomis, o valandomis. Jis pradėjo kliedėti, duso, nieko nevalgė, stojos ant kojų, bet klupo.
„Bijodama, kad vyras nesulauks dienos, kai reikės gultis į Kauno klinikas, kreipiausi į greitąją pagalbą. Buvo gegužės 9-oji, šeštadienis. Atvykę medikai su ūpu vyrą išnešė ant neštuvų – neabejodami, kad jam reikalinga rimta pagalba. Nuvežė į Šakių ligoninę. Padaviau gydytojai kompaktinę plokštelę. Vyrui prijungė lašinę, bet, suvarvėjus vos keliems lašams, gydytoja liepė važiuoti namo. Aiškinau, kad jam labai blogai. Bet medikė teigė nematanti, dėl ko jį reikėtų guldyti į ligoninę. Paklausiau, kaip važiuoti namo – galbūt parveš greitoji? Liepė patiems ieškotis automobilio.“
Ligonis – ne lankstinukas
„Skambinu dukrai į Kauną – ką daryti? Ji susisiekė su gydytoja. Ši dukrai pakartojo tą patį – plaučiuose randai, vanduo, bet nėra priežasties vyro guldyti į ligoninę. Namo grįžti reikia savo jėgomis – greitoji pagalba neparveš, nes ji neteikia socialinių paslaugų. Dukrai įtikinėjant, kad ligonis kasdien silpsta, gydytoja nusileido – paliko jį parai ligoninėje stebėti. Kai vyrui sutekėjo visas lašinės skystis, jam akyse prašviesėjo. Valgyti paprašė.
Šakių ligoninė vyrą laikė beveik savaitę – šeštadienį, gegužės 16–ąją, išleido. Jį parvežė kaimynas. Abu privargome, kol bejėgį, nevaikštantį ligonį įkėlėme į automobilį, namie vos iškėlėme. Kaip vargšas turėjo jaustis tąsomas, lankstomas? – ašarodama prisimena V. I. – Pirmadienį, gegužės 18-ąją, su kaimynu nuvežiau vyrą į Kauno klinikas. Čia stebėjosi, kodėl pati Šakių ligoninė nepervežė jo. Vyras Kauno klinikų priėmimo skyriuje šešias valandas sėdėjo vežimėlyje, kol buvo paguldytas į palatą.“
Kauno klinikų Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus medikai Marius Žemaitis, gydytoja Indrė, kiti jau buvo bejėgiai prieš žaibu progresuojančią ligą.
Septintos dešimties neįpusėjęs V. I. vyras mirė šeštadienį, gegužės 23 d., nuo plaučių vėžio ir po kūną išplitusių metastazių. Mirė praėjus dviem savaitėms po to, kai Šakių greitosios pagalbos bei ligoninės medikai nemanė, kad jį būtina kuo skubiau gydyti, o į Kauno klinikas pervežti greitosios pagalbos automobiliu, užuot grūdus į ligoniams nepritaikytus automobilius.
Pagalbą teikti privalu, bet ji neteikiama
Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Koordinavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų valdybos direktoriaus pavaduotoja Edita BISHOP.
– Kokiais atvejais sunegalavęs žmogus vežamas greitosios pagalbos automobiliu į gydymo įstaigą nemokamai, kada už šią paslaugą reikia susimokėti?
– Greitosios medicinos pagalbos (GMP) įstaigos uždavinys – pradėti teikti būtinąją medicinos pagalbą sergantiems arba sužeistiems asmenims įvykio vietoje ir, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V–208 ,,Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“, skubiai juos nugabenti į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba patarti kreiptis į ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pažymime, kad GMP įstaigos teikia būtinosios medicinos pagalbos paslaugas tik ūmiai susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui, perveža pacientus, kuriems pervežimo metu reikia teikti būtinąją medicinos pagalbą.
GMP paslaugas teikiančios įstaigos teikia tik būtinąją medicinos pagalbą ir, esant reikalui, skubiai pacientą nugabena į ligoninę arba nukreipia pas šeimos gydytoją.
GMP teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos apraše nustatyta, kad GMP paslaugoms, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, priskiriamos:
l GMP paslaugos, teikiamos pacientų namuose ar kitose jų buvimo vietose;
l GMP paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ), jei pacientui būtina sveikatos priežiūra viršija tų įstaigų kompetenciją;
l stabilios būklės pacientų pervežimas iš vienos stacionarinės ASPĮ į kitą stacionarinę ASPĮ, jei GMP paslaugų teikėjui atgabenus pacientą į pirmosios ASPĮ priėmimo-skubios pagalbos skyrių paaiškėja, kad ši įstaiga pagal savo kompetenciją negali suteikti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų;
l pacientų, kurie gali būti gabenami tik GMP automobiliu, pervežimas iš stacionarinės ASPĮ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus į namus po to, kai GMP paslaugų teikėjo atvežtam pacientui suteikiamos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos;
l pervežimas iš vienos stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikiančios ASPĮ į kitą toliau tirti ir/ar gydyti;
l užsienyje sunkiai susirgusių ar susižeidusių Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų pervežimas nuo Lietuvos Respublikos sienos į ASPĮ toliau tirti ir/ar gydyti;
l Lietuvos Respublikos teritorijoje sunkiai susirgusių ar susižeidusių asmenų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu kitose ES šalyse ir pateikusių draustumą patvirtinančius dokumentus, pervežimas iš ASPĮ iki Lietuvos Respublikos sienos.
Pacientas už transportavimą susimoka, jei jį pervežti nėra būtina dėl sveikatos būklės. Neįgalių asmenų ar asmenų, kuriems nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, transportavimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą paslauga, kada pervežimo metu nereikia teikti būtinosios medicinos pagalbos, yra priskirta socialinėms paslaugoms. Tokios socialinės paslaugos teikimas apibrėžtas Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1–93, 10.6 punkte.
– Kokie tokio pervežimo įkainiai?
– Paslaugų įkainius nustato greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos steigėjas (savivaldybės). Pavyzdžiui, Alytaus greitosios medicinos pagalbos stoties nustatyti įkainiai: 1 val. – 18,22 Eur; 1 km – 0,25 Eur; Kauno miesto GMP paslaugos, suteiktos pažangaus ar pradinio gyvybės palaikymo brigados B ar C tipo automobiliais, kaina – 25,24 Eur (87,14 Lt); vieno nuvažiuoto kilometro kaina už Kauno miesto ribų – 0,64 Eur (2,21 Lt).
– Kur kreiptis sunkiam ligoniui, turinčiam siuntimą į gydymo įstaigą, kad jis ten būtų nemokamai nuvežtas greitosios pagalbos automobiliu? Problema aktuali vienišiems kaimiškųjų vietovių gyventojams – greitoji pagalba, bent Šakių rajono, neveža jų į gydymo įstaigas nemokamai.
Ar ligoninė privalo pasirūpinti, kad jos sunkus pacientas į kitą gydymo įstaigą būtų pervežtas greitosios pagalbos automobiliu? Ar turi rūpintis ligonio artimieji?
– Pacientui reikėtų kreiptis į siunčiančiosios įstaigos gydytoją. Šis siuntime turėtų nurodyti, ar dėl paciento sveikatos būklės jį būtina pervežti GMP automobiliu.
Minėtame GMP teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos apraše nustatyta, kad siunčiančioji ASPĮ pagal sutartį su GMP paslaugų teikėju paciento pervežimo išlaidas apmoka šiais atvejais:
l pacientų pervežimo iš vienos stacionarinės ASPĮ į kitą stacionarinę ASPĮ toliau gydyti;
l pacientų pervežimo iš vienos ASPĮ į kitą diagnostinėms, gydomosioms procedūroms ar tyrimams atlikti, jei pervežimas būtinas dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas suderina siunčiančioji ir priimančioji įstaigos);
l pacientų pervežimo iš stacionarinės ASPĮ į namus po stacionarinio gydymo, jei tai būtina dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas nustato siunčiančioji ASPĮ).
– Koks įstatymas nurodo, jog apie 8 val. ryto nevalia pasijusti blogai ir kviesti greitosios pagalbos?
– Pagalba teikiama bet kuriuo metu.
– Ar gali skirtis prie 03 telefono budinčio mediko ir atvykusios greitosios pagalbos medikų nuostatos tuo pačiu klausimu? Pirmasis tvirtina, kad greitoji pagalba veš ligonį į gydymo įstaigą nemokamai, o atvykęs pagalbos medikas teigia priešingai.
– Dispečeris telefoninio pokalbio su pacientu ar jo artimuoju metu neturi galimybių tiksliai įvertinti negaluojančiojo sveikatos būklės. Nuvykusi pas pacientą GMP brigada įvertina paciento sveikatos būklę, atlieka skubius tyrimus, pavyzdžiui, eletrokardiogramą ir priima sprendimą, ar pacientą būtina pervežti į ligoninę GMP automobiliu.
Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė
